Diskusijos dėl kovos su eglynus puolančiu žievėgraužiu tipografu verda pasaulyje jau daugelį metų. Ir iki šiol nėra vienareikšmio atsakymo – ar plynieji kirtimai iš tiesų veiksminga priemonė.
Kur kas labiau sutartinai skamba mokslininkų balsai, raginantys atsodinti mišriuosius miškus ir susitaikyti su mintimi, kad eglynai, ypač jiems mažiau palankiame dirvožemyje, ilgainiui išnyks.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vėl užvirė aštrios diskusijos dėl Valstybinės miškų urėdijos vykdytų plynųjų sanitarinių kirtimų valstybiniuose miškuose, neišskiriant ir saugomų teritorijų.
Protestai prie Seimo, svarstymai Seimo Aplinkos komitete, opozicinių frakcijų iniciatyva kitąmet surengti patariamąjį referendumą dėl plynųjų miško kirtimų ribojimų ir uždraudimo saugomose teritorijose.
Kilus pasipiktinimo bangai Aplinkos ministerija ketvirtadienį paskelbė apie parengtas Miško kirtimų taisyklių pataisas – plynieji kirtimai rekreaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškuose būtų leidžiami tik žuvusiuose medynuose.
Biologinei įvairovei svarbūs medžiai pagrindinių ir plynųjų sanitarinių miško kirtimų metu būtų paliekami visų grupių miškuose. Būtų privaloma palikti iki 5 proc. biržės dydžio nepažeistas brandžių medžių biogrupes ir visus labai didelio skersmens medžius „senolius“.
