Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį pradėjo iš naujo nagrinėti bylą dėl „Alitos“ privatizavimo. Apklausus kaltinamąjį – buvusį VTF vadovą Povilą Milašauską – ir tuometį fondo Teisės skyriaus viršininką Giedrių Pažūsį nuspręsta daryti pertrauką iki lapkričio 18 dienos, kai liudyti bus pakviestas tuometis premjero patarėjas ir Privatizavimo komisijos narys Saulius Spėčius.
P.Milašauskas teismui teigė, kad privatizuojant „Alitą“ neturėjo jokių asmeninių interesų, nė vieno iš dalyvių nepažinojo asmeniškai ir pasirašydamas įsakymą iš konkurso pašalinti L.Boscą nejautė spaudimo iš Seimo ar Vyriausybės, negavo jokių prašymų dėl to bei nežinojo, kad pašalinus L.Boscą iš konkurso jame atsisakys dalyvauti antrą vietą konkurse užėmęs dalyvis.
„Iš pradžių gana sklandžiai vyko. Manėme, kad pasibaigs, kaip ir planuota, nugalėtojas aiškus, tačiau vėliau procesas pradėjo strigti ir mes pamatėme, kad Bosca nenori baigti dėl daugelio priežasčių, nes kaina buvo objektyviai per didelė. Matėsi, kad vilkina ir ieško, kaip išeiti su mažiausiais nuostoliais. Atsirado visokių reikalavimų, parodančių, kad nesiruošia dalyvauti, reikalauja visapusiško audito. Kiek man žinoma, jie kreipėsi dėl kreditavimo, bet nė vienas bankas nesuteikė ir jie neturėjo pinigų, gal nenorėjo turėti. Viešųjų pirkimų komisija ir Vyriausybė atsidūrė pozicijoje, kai reikėjo priimti vienokius ar kitokius sprendimus, tai turbūt ir lėmė Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą“, – teigė P.Milašauskas, teismo paklaustas apie derybų su L.Bosca aplinkybes.
Anot P.Milašausko, L.Bosca nepateikė įrodymų, kad yra pajėgus sumokėti siūlytą kainą.
„Priminta, kad laukiama patikimumo įrodymų, kad sugebate sandorį įvykdyti, ir patikinta, kad iš mūsų pusės nebus problemų. Nieko konkretaus nepažadėjo, kad už savaitės ar dviejų pateiks“, – teigė P.Milašauskas, teismo paklaustas, kas buvo aptarta su L.Bosca, kai jis atvyko į VTF.
Po to P.Milašauskas teigė sužinojęs, kad L.Bosca neatvyko į sutarties parafavimą.
P.Milašauskas teigė asmeniškai domėjęsis, kaip vyksta derybos, bet negavęs informacijos, kad per derybų procesą galėjo būti pažeidimų.
„Aptardavome visą foną per gamybinius, bet konkrečiai nurodžiau atlikti tą tyrimą (komisijos sprendimo teisėtumo – BNS), kai buvo komisijos sprendimas“, – teigė P.Milašauskas, klausiamas, ar VTF Teisės skyrius buvo įpareigotas atlikti derybų eigos teisėtumo tyrimą.
G.Pažūsis teisme teigė, kad į Viešųjų pirkimų komisiją buvo įtrauktas VTF teisininkas Vilius Bernatonis, bet dar nesibaigus derybų procesui jis išėjo iš darbo, o jis pats derybų procesu pradėjo domėtis tik tada, kai komisija siūlė pašalinti L.Boscą iš konkurso. G.Pažūsis teigė analizavęs tik tuos aspektus, kuriuos nurodė komisija – tai, kad L.Bosca nepasirašė paskutinio protokolo, kad nesutinka su baudų dydžiu ir kad du kartus neatvyko į derybas.
„Mes išnagrinėję nusprendėme, kad tai neturėtų būti priežastis vėliau Boscai prisiteisti. Konstatavome, kad tie trys dalykai realiai nekelia mums grėsmės“, – teigė G.Pažūsis.
Tai, jo teigimu, nusprendė ir teismai. Priteisti žalos iš VTF L.Boscos naudai teismas nusprendė remdamasis kitomis L.Boscos pretenzijomis.
„Negalėjome pamanyti, kad galėtų būti toks atvejis. Teisininkai turėjo pakankamą kvalifikaciją. Patirtis neleido daryti išvadų, kad bus kažkokių mokėjimų Boscai. Po pašalinimo jis neprašė grąžinti į privatizavimo procesą, kas būtų buvę logiška, jei būtų norėjęs grįžti. Tai įrodo, kad jis buvo nesąžiningas proceso metu“, – teigė P.Milašauskas.
Nei P.Milašauskas, nei G.Pažūsis teigė neturėję informacijos, kad kai kurie derybininkų susitikimai nebuvo protokoluojami. Vilniaus apygardos teismas iš naujo nagrinėjo, ar P.Milašauskas buvo aplaidus privatizuojant bendrovę „Alita“ ir privalo valstybei sumokėti beveik 1,8 mln. litų.
Pernai P.Milašausko išteisinamąjį sprendimą priėmė to paties teismo kolegija, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželio 1-ąją panaikino išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo pernai gruodį priimtą nuosprendį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir grąžino apeliacine tvarka bylą nagrinėti iš naujo.
Pernai VAT paskelbė, kad P.Milašauskas nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl atleistas nuo prievolės Turto fondui sumokėti 1,754 mln. litų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad buvęs VTF vadovas tik įformino viešojo konkurso komisijos, kuri ir elgėsi nepagrįstai, sprendimą.
Pirmosios instancijos – Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas – pernai rugpjūtį pripažino P.Milašauską piktnaudžiavus tarnyba ir priteisė jam sumokėti 1,754 mln. litų VTF naudai bei 13 tūkst. litų baudą.
„Alita“ 2003 metais buvo parduota jos vadovų komandai už 57,55 mln. litų, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca.
2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto Italijos verslininko pašalinimo iš „Alitos“ privatizavimo konkurso LAT sprendimu Turto fondas sumokėjo jam 1,754 mln. litų kompensaciją dėl patirtos žalos.
Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos“ privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta 35,905 mln. litų žala.
