Kai su Mantu kalbėjomės pernai pirmosiomis gruodžio dienomis, šeima dar tik ruošėsi į Lietuvą. Jie jau buvo įsigiję butą, įrenginėjo jį, tvarkėsi įvairius dokumentus ir apgailestavo, kad biurokratinis mechanizmas Lietuvoje vis dėlto yra kur kas sudėtingesnis, nei jie buvo įpratę Norvegijoje.
Griauna mitus
Į Vilnių jie grįžo prieš savaitę jau ne kaip trijų, o keturių asmenų šeima, nes Norvegijoje jiems gimė antrasis vaikas – sūnus. Mantas tvirtina, kad bent kol kas jokių nusivylimų jiedu su žmona nepatyrė, o dukra yra itin laiminga – kol tėvai rūpinasi mažuoju broliuku, ji mėgaujasi išskirtiniu senelių dėmesiu ir meile.
„Kol kas viskas yra gerai ir esame tikrai laimingi. Tarkim, manoma, kad lietuviai susiraukę, pikti, bet tokių nėra daug. Kai pakalbini, visi nusišypso, nusijuokia dažniausiai, tik vaidina visi rimtus. Čia toks mitas, nėra taip. Kadangi gyvenome svetur 10 metų, tai per juos pamiršti, kas buvo, o iš kitų vis girdi, kad visi pikti ir susiraukę. Bet kad ir paprasčiausiai „Maximos“ pardavėją pašnekini, nusišypso, pakalba. Mūsų dukra visada priekyje, ledus pralaužia. Ji Norvegijoje įpratusi visą laiką bendrauti su pardavėjais, nes tai kokį šiaudelį ar traškutį gauna“, – pirmųjų dienų įspūdžiais dalijosi Mantas.
Mūsų dukra visada priekyje, ledus pralaužia. Ji Norvegijoje įpratusi visą laiką bendrauti su pardavėjais, – sakė Mantas.
Būtent vaikai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl šeima nusprendė grįžti į Lietuvą. Esą norėjosi leisti ir seneliams, kitiems giminaičiams matyti, kaip jie auga. Štai ir dabar: antrasis kūdikis dar visiškai mažas, todėl dukra rūpinasi seneliai. „Ir visi laimingi: mes, nes dukra nejaučia dėmesio trūkumo, kol užsiimam jos broliuku, dukra, nes leidžia laiką su seneliais, seneliai, nes mato, kaip anūkė auga“, – šypsosi Mantas.
Nuvylė tik interjero dizainerė
Paklaustas, kaip sekėsi įsirengti butą Vilniuje ir susitvarkyti visus dokumentus būnant Norvegijoje, Mantas labai skųstis irgi neturi kuo.
„Kiek girdėdavom iš emigrantų, tai Lietuvoje visi apgaudinėja, darys – nepadarys, paslaugos prastos. Mus tik vienoje vietoje apgavo, visur kitur mums viskas super gerai, kai kas net geriau nei Skandinavijoje. Skandinavai mąsto gana tiesmukai: ko paprašei, tą jie padarys, bet nieko papildomai. O Lietuvoje meistrai, kurie mums tvarkė būstą, patys patardavo, kad reikia dar vienos rozetės ar pan. Jie matė, kad mes iš toli bandome tą būstą įsirengti, todėl padėdavo. Buvome labai nustebę ir labai patenkinti meistrais“, – pasakojo Mantas.
Panašiai buvo ir su baldininkais, kurie šeimai darė virtuvės baldus, esą užsakymas buvęs kiek neįprastas, tačiau problemų nekilo ir net papildomai nekainavę niekas.
„Vienintelė vieta, kur apsigavome, buvo su interjero dizainere. Samdėme pažįstamą, pasirašėme visas sutartis, kuriose buvo surašyta, ką ji turi padaryti. Atrodė, viskas labai gerai, daug šneka, labai gražiai šneka, nerealu. Bet čia klasikinė istorija, kodėl emigrantai kartais nemėgsta tos Lietuvos. Sumokėjome apie 3200 eurų, iš jų 1000 eurų – avansą, už visa kita turėjo būti virtuvė, santechnika supirkta. Negavome nei virtuvės, nei santechnikos darbų, nei interjero kūrimo, nieko absoliučiai – 3200 eurų dingo“, – apie vienintelę nemalonią istoriją besikraustant į Vilnių pasakojo Mantas.
Kol kas viskas yra gerai ir esame tikrai laimingi. Tarkim, manoma, kad lietuviai susiraukę, pikti, bet tokių nėra daug, – sakė Mantas.
Šiuo metu pinigus šeima tikisi atgauti per teismus, tačiau čia esą juos nustebino sudėtingos sprendimo paieškos: reikia samdyti advokatą, kreiptis į teismą ir t.t. Norvegijoje, anot Manto, dėl tokios sumos užtektų skundo vartotojų teisių gynėjams.
Mantas sako, kad dabar jau norisi tiesiog paneigti mitą, jog Lietuvoje visi apgaudinėja ir neįmanoma nieko įrodyti. O tie 3 tūkst. eurų ne tokia ir maža suma – dešimtadalis remonto išlaidų. Ypač kai iš žadėtų paslaugų gauta apie 5 proc.
Būtent dėl dizainerės kaltės šeimai teko skubinti vėluojančius remonto darbus, nes nuo liepos 1-osios jie turėjo palikti namus Norvegijoje. Dabar, kaip sako Mantas, jų bute gyventi jau galima, nors trūksta dalies baldų, kai kurių buityje reikalingų daiktų.
Skatina grįžti ir kitus
Pasakodamas savo įspūdžius prieš kraustantis ir tik atsikrausčius į Lietuvą Mantas tvirtina norįs ir kitus, kurie galbūt abejoja, grįžti į tėvynę, nes čia viskas išties dėliojasi sėkmingai. Lygindamas su Norvegija Mantas tvirtina, kad ir Lietuvoje beveik viską galima susitvarkyti elektroniniu būdu.
„Labai didžiuojuosi tokiu dalyku, kad kol Norvegija garsiai skelbiasi skaitmenizuojasi, kas labai patogu, kai sėdint namuose gauni vos kelis popierinius laiškus ir viskas tvarkoma internetu, mažoje Lietuvėlėje irgi ne ką prasčiau – viską praktiškai galima susitvarkyti internetu. Dar prisimenu, kai visur reikėdavo eiti, su tomis moteriškėmis derinti, dar ir velnių galėjai gauti“, – kalbėjo Mantas.
Ir čia pat prisiminė: velnių jie jau gavo ir Lietuvoje, kai į vieną didelę parduotuvę atvažiavo 17.45 val., kai ji dirbo tik iki 18 val. Tačiau esą užteko kiek griežčiau paklausti pardavėjos, ar jai mokama ne už darbą iki pat 18 val., kad viskas susitvarkytų.
„Aš tai pardavėjai tiesiai pasakiau, kad per tas penkias minutes, kol ji ant mūsų šaukė, mes galėjome nusipirkti viską, ko reikia ir išeiti“, – dabar jau su šypsena pasakojo Mantas.
Dar vienas trūkumas, kuris kiek gadina teigiamą Lietuvos įvaizdį, Mantui pasirodė taksi paslaugos. Tačiau tai smulkmenos. Visa kita bent kol kas šeimai patvirtina, kad pasirinkimas grįžti buvęs išties geras.
