Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pripažino, kad policijai reikalingos papildomos kompetencijos tiriant aplinkosaugos nusikaltimus.
Pasak ministro, pareigūnams turėtų būti suteikta daugiau įgaliojimų stabdant automobilius bei patenkant į patalpas.
„Pavasario sesijoje prašysime Seimo didesnių įgaliojimų aplinkos apsaugos inspektoriams tam, kad jie galėtų atlikti griežtesnius veiksmus ir sugebėti paruošti medžiagą tiek prokuratūrai, tiek teismams ir nebaudžiamumas būtų sustabdytas“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė S.Gentvilas.
„Praktikoje tai reikš, kad pareigūnai tiesiog galėtų dažniau stabdyti važiuojančius automobilius. Matome, kad yra paplitusi praktika užsidėti vogtus numerius, greičiau užkardyti sprendimus, labiau pasitelkti stebėjimo įrankius, į patalpas įėjimas bus daugiau leidžiamas“, – teigė ministras.
S.Gentvilas tikino, kad padidinus įgaliojimus pareigūnams ministerija ir jos įstaigos netaps statutinėmis ar ikiteisminėmis institucijomis.
„Mes netapsime statutine institucija, mes netapsime ikiteismine institucija, mes neturėsime kriminalinės žvalgybos įgaliojimų, bet reikia pažiūrėti, kaip efektyviai veiktų sistema, todėl per artimiausius mėnesius sąveikoje su Policijos departamentu išsianalizuosime ir kartu pateiksime (pasiūlymus Seimui – BNS) pavasariui“, – teigė aplinkos ministras.
Pasak aplinkos ministro, iš daugiau nei 40 tūkst. Lietuvoje atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl žalos gamtai vos dešimt yra susiję su Baudžiamojo kodekso pažeidimais. Todėl planuojama stiprinti Aplinkos apsaugos departamento ir policijos bendradarbiavimą.
„Per artimiausius mėnesius bus dirbama kartu su policija, ir nė vienas pažeidėjas neturėtų jaustis saugus. Bus daromi slapti pirkimai, bus greičiausiai pasitelkiama ir operatyvinė veikla tam, kad būtų sekami tiek sisteminės taršos atvejus keliantys gyventojai, verslai“, – teigė S.Gentvilas.
„Tikrai turime pagreitinti, kai matome riziką, kad bus teršiama gamta arba daromas nusikaltimas aplinkosaugoje, kad kuo greičiau įsijungtų ikiteisminio tyrimo institucijos, kas tai bebūtų – Policijos departamentas, FNTT ar kitos institucijos“, – kalbėjo ministras.
Pasak S.Gentvilo, planuojama plačiau taikyti slaptų pirkimų procedūrą.
„Skelbimų portaluose nelegalūs atliekų vežėjai ar pavojingų atliekų utilizuotojai neturi būti ramūs, kad jiems nebus paskambinta ir pasitelkti slaptieji pirkimai. Tam būtinas įvairių institucijų bendradarbiavimas, vienas Aplinkos apsaugos departamentas to negalėtų atlikti“, – teigė S.Gentvilas.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pripažino, kad policijai reikalingos papildomos kompetencijos tiriant aplinkosaugos nusikaltimus.
„Mes tiriame 94 procentus viso Baudžiamojo kodekso straipsnių, taip kad aplinkosauginiai nusikaltimai yra ir mūsų galvos skausmas. Deja, praktika rodo, kad per metus mes tiriame tik dvidešimt nusikalstamų veikų, iš kurių tik tam tikra dalis būna perspektyvi ir po tyrimo keliauja į teismą“, – teigė R.Požėla.
„Kalbant apie policijos įsitraukimą, tai mums reikia aiškesnio fokuso, kur yra didžiausios grėsmės aplinkosaugoje, kokios yra kryptys“, – kalbėjo generalinis komisaras.
R.Požėlos teigimu, policija norėtų operatyviau gauti informaciją apie galimus aplinkosaugos pažeidimus ir nusikaltimus.
S.Gentvilas teigė, kad kovo viduryje bus sukurta rizikos vertinimo sistema, kurią audituos Policijos departamentas.
„Kiekvienas ir geras pilietis, ir nusižengęs pilietis, ir gera įmonė, ir nusižengusi įmonė turės šviesoforo statusą, (...) pagal kurį mes žiūrėsime, kas yra rizikingiausios veikos“, – teigė ministras.
Portalas „15min“ vasario pradžioje paskelbė tyrimą, jog Vilniaus rajone Marijampolio miške 1,7 hektaro žemės sklypo teritorijoje funkcionavo nelegalus Juodžių sąvartynas. Pasak Aplinkos apsaugos departamento nelegalių atliekų vežėjų žala Juodžių kaime esančiai aplinkai siekia 4,6 mln. eurų.
Daugiau nei pusmetį trukusio tyrimo metu departamento pareigūnai nesugebėjo užtikrinti nelegalių vežėjų kontrolės., skelbė portalas.
