„Jomarku“, „kermošiumi“ ir Kaziuko muge vadinamas pirmas pavasario renginys įvairių istorinių šaltinių duomenimis skaičiuoja beveik 400 metų. 1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII oficialiai paskelbė Kazimierą Lenkijos ir Lietuvos šventuoju, o po 34 metų Urbonas VIII šv. Kazimierą paskelbė Lietuvos globėju, tad Šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčios į Zigmanto Vazos įsakymu specialiai pastatytą puošnią koplyčią Katedroje, kur jie yra ir dabar.
Spėjama, kad kaip tik nuo Šventojo palaikų perkėlimo 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija, nes Katedroje imti rengti šv. Kazimiero atlaidai, po kurių vykdavo „kermošius“. Ši mugė vyko beveik 200 metų, per karus šiek tiek prigesdama, kol 1827 m. Vilniaus pirkliai neišsirūpino privilegijos rengti didesnį, kelias dienas vykstantį prekymetį – dabartinės Kaziuko mugės analogą.
