Dauguma politikų ir ekspertų sutaria, kad apsauga sąžiningai informaciją skelbiantiems žurnalistams ir kitiems asmenims Seimo pataisomis buvo panaikinta nepagrįstai.
Tačiau daugiau diskusijų kelia kita pataisa, kai formuluotė dėl įžeidimo iš Baudžiamojo kodekso perkelta į Civilinį kodeksą.
Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras teigia, kad Civilinis kodeksas šiuo metu tinkamai užtikrina galimybę reikalauti žalos atlyginimo dėl garbės pažeidimo, todėl pataisos nėra būtinos. Pasak jo, tą patvirtina ir teismų praktika.
Teisininko teigimu, klaidinga manyti, kad neįmanoma apsiginti tuo atveju, jeigu civilinė teisė, kaip kad baudžiamoji teisė, nenumato kokio nors atvejo. Pasak V.Mizaro, kodeksas įtvirtinta bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, kad nepadarytum žalos savo veiksmu kitiems asmenims.
„Taigi, jeigu kokio nors specialaus atvejo nėra numatyta atskirose CK normose su specialiomis taisyklėmis, tai dar visada lieka minėta CK norma, kuri įtvirtina minėtąją rūpestingumo pareigą – elgtis taip, kad nepadarytum savo veiksmu žalos kitiems asmenims. Pažeidus šią pareigą, yra laikoma, kad atlikti neteisėti kalti veiksmai, ir jeigu jie sukėlė žalos, būtų pagrindas kalbėti apie galimą civilinę atsakomybę“, – BNS sakė VU teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius.
Jo teigimu, nors aptariamas straipsnis yra skirtas išimtinai duomenų paskleidimu padaryto garbės ir orumo pažeidimui, tai neužkerta kelio įrodinėti kitokiu būdu pažeidus asmens garbę ar orumą patirtos žalos.
„Jeigu kaip nors kitaip asmuo nerūpestingai elgėsi ir pažeidė asmens garbę, tai galima kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo, jeigu bus įrodomas pažeidimas ir juo sukelta žala, pagal minėtąją bendrąją deliktinės civilinės atsakomybės normą. Be to, Kodeksas numato ir galimybę reikalauti žalos, padarytos piktnaudžiaujant savo teisėmis, atlyginimo“, – kalbėjo V.Mizaras.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė – Tiumenevienė rėmė formuluotę, kad „asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jam padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu)“. Dabar teisė reikalauti žalos atlyginimo numatyta tais atvejais, kai paskleidžiami garbę ir orumą žeminantys tikrovės neatitinkantys duomenys.
Jos teigimu, įstatymą keisti reikėjo, kai buvo panaikinta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą.
„Mūsų pozicija buvo tokia, kad su pirmąja dalimi sutikti, nes ji buvo derinta su mumis. Po to, kai buvo dekriminalizuotas įžeidimas, tai žmonėms neliko galimybių gintis nuo įžeidimo teisme. Dėl to ir buvo pasiūlytos Civilinio kodekso pataisos“, – BNS sakė inspektorė.
Ji žadėjo tokią poziciją išsakyti ir Vyriausybei.
