Kaip teigia R.Kėvalas, kūdikių kaklo raumenys yra labai silpni, pavyzdžiui, 3 mėnesių kūdikis dar pats negali nulaikyti galvos.
„Sukrėsto vaiko sindromas – tai sunki galvos smegenų trauma, kuri atsiranda, kai vaikas yra smarkiai supurtomas. Jo galvos smegenys yra padengtos labai trapiomis kraujagyslėmis. Kai mes vaiką purtome, jos juda veikiamos inercinių jėgų, atsimuša į kaukolę, panašiai, kaip būna autoavarijos atveju.
Plyšta kraujagyslės, kraujas išsilieja į smegenis, taip pat į akių dugną dėl tinklainės pakenkimo. Taip pat galimi ilgųjų kaulų lūžiai“, – aiškina jis.
Kauno klinikų atstovo teigimu, statistiškai apie 25–50 proc. tėvų net nesupranta, kad stiprus vienoks ar kitoks vaiko supurtymas gali baigtis sukrėsto vaiko sindromu.
„Pažymėtina ir tai, kad egzistuoja ir tam tikri fiziologiniai ypatumai: šis sindromas dažniausiai pasitaiko 2–5 vaiko gyvenimo mėnesį, kai kūdikiams atsiranda diegliai, kai jie būna neramūs, verkia.
Pastebimas tiesioginis ryšys tarp sukrėsto vaiko sindromo ir vaiko verkimo dažnumo. Dažniausiai toks tėvų elgesys yra nežinojimo, kaip elgtis, yra jų nevilties pasekmė“, – atskleidžia jis.
Tačiau R.Kėvalas perspėja – paprastai sindromo pasekmės būna labai blogos, nes tai – rimta galvos smegenų trauma.
„Statistiškai apie 20 proc. tokių vaikų miršta, o dėl išsiliejusio kraujo vystosi galvos smegenų sutrikimai, traukulinis sindromas, lieka regos sutrikimai, kartais net iki visiško aklumo. Taip pat vaikus ištinka psichomotorinio vystymosi sutrikimai“, – aiškina jis.
Gydytojas pataria atsisakyti ir įvairių mankštų, kai kūdikis išmetamas į orą, tai taip pat sukelia šį sindromą.
„Paprastai tėvų pasakojimai prasilenkia su diagnoze – tėvai visada neigia situaciją. Neretai dėl to šis sindromas pasislepia ir po kitomis diagnozėmis“, – LRT TELEVIZIJAI sako R.Kėvalas.
