Dešimtmetį trukusi Darbo partijos apgaulingos buhalterijos byla atskleidė teisines spragas, kurios leidžia milijoninius mokesčius nuslėpusiems sukčiams atsipirkti menkomis baudomis arba visai išsisukti nuo atsakomybės.
Pasak Prezidentės, mokesčių vengimas yra ne tik sunkus nusikaltimas, kuris skurdina valstybę ir žmones. Tai ir grėsmė politinės sistemos skaidrumui. Finansiniai nusikaltimai didina šešėlinę ekonomiką, augina socialinę nelygybę, iškreipia teisingumą ir kenkia valstybės finansiniam stabilumui.
Todėl Prezidentė siūlo už didelio masto sukčiavimą mokesčiais bausti kaip už sunkų nusikaltimą. Įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad daugiau kaip 19 tūkst. eurų (500 MGL) mokesčių nuslėpusiems arba organizuotoje grupėje veikusiems asmenims būtų taikoma tokia pat atsakomybė kaip ir už sukčiavimą – tai yra laisvės atėmimas iki 8 metų. Kartu dvigubai pailgėtų ir tokių nusikaltimų senaties terminai.
Šiuo metu tik didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų grobstymas yra traktuojami kaip sunkūs nusikaltimai, o už kitų mokesčių vengimą teisiama kaip už paprastą vagystę. Pagal dabar galiojančius įstatymus, maksimali bausmė net už itin didelio masto mokestinius nusikaltimus – laisvės atėmimas iki 3 metų, kuri praktikoje paprastai net nėra taikoma, o dėl trumpų senaties terminų sukčiai išvengia teisingumo.
Mokesčių vengimas laikomas pavojinga nusikalstama veika ir užsienio šalyse – pavyzdžiui, Latvijoje ir Čekijoje už tai gresia net iki 10 metų kalėjimo.
Prezidentė jau prieš keletą metų siūlė dešimteriopai didinti baudas už korupcinius ir finansinius nusikaltimus, tačiau politinės valios tuometiniame Seime užteko jas padidinti tik 5 kartus, o ir jų išieškojimas dažnai stringa.
FNTT tyrimų duomenimis, dėl mokestinių nusikaltimų valstybei vien per trejus pastaruosius metus jau padaryta žalos daugiau nei už 90 mln. eurų.
Prezidentės teigimu, adekvačios bausmės turi tapti vienu iš kovos su mokestiniu sukčiavimu ir finansiniais nusikaltimais prioritetų.
