Tai numato ketvirtadienį Seimo priimta nauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcija. Už ją balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo trys, susilaikė 23 parlamentarai.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
Socialdemokratų inicijuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai įteisino tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Iki šiol savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.
„Kelis dešimtmečius žmonėms buvo žadami tiesioginiai merų rinkimai, tačiau šis klausimas nejudėjo iš mirties taško. Todėl šiandien Seime priimtas sprendimas gali būti vadinamas istoriniu pasiekimu, atveriančiu naujas galimybes demokratijos plėtrai – merai bus renkami tiesioginiuose rinkimuose, o ne partijų užkulisinių susitarimų“, – sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
Pagal naują įstatymo redakciją, savivaldybės tarybos nariai bus renkami daugiamandatėje, o meras, kuris kartu būtų ir savivaldybės tarybos narys, – vienmandatėje apygardoje. Tiek daugiamandatė, tiek vienmandatė apygarda apima visą savivaldybę.
Meras vienmandatėje apygardoje bus renkamas analogiškai kaip Seimo narys – pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jei pirmą kartą balsuojant nė vienas iš kandidatų į merus nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriuose rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų.
Taip pat pataisos numato, kad mero įgaliojimams nutrūkus prieš laiką per pusę metų vienmandatėje apygardoje turėtų būti surengti nauji rinkimai.
„Tiesiogiai rinktam merui bus suteikta daugiau teisių nei dabar. Merų kompetencijai bus perduota dalis šiuo metu tarybos atliekamų funkcijų: skirti į pareigas ir atleisti iš savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus mokymo įstaigas, vadovus, priimti sprendimus dėl žemės paskirties keitimo, skelbti gyventojų apklausas, skirstyti savivaldybę į seniūnaitijas“, – sakė vienas pataisų iniciatorių Albinas Mitrulevičius.
Pavasarį visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (76 proc.) mano, kad šalyje turėtų būti įteisinta galimybė miestų ir rajonų savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Tokiai idėjai nepritaria vos 8 proc. piliečių.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (76 proc.) mano, kad šalyje turėtų būti įteisinta galimybė miestų ir rajonų savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Tokiai idėjai nepritaria vos 8 proc. piliečių.
Paprašyti įvardinti pagrindinius tiesioginių merų rinkimų privalumus, dauguma respondentų (42 proc.) pažymėjo, kad tokie rinkimai padidins miestų ir rajonų vadovų atsakomybę prieš rinkėjus. 23 proc. apklaustųjų nuomone, merus pradėjus rinkti tiesiogiai sumažės užkulisinių partijų susitarimų formuojant vietinę valdžią. 16 proc. respondentų pabrėžė, kad tiesioginių merų rinkimų atveju miestų ir rajonų vadovai turėtų daugiau galių, todėl sėkmingiau spręstų gyventojų problemas. 12 proc. mano, jog pagerėtų miestų ir rajonų valdžios darbo kokybė, dar 6 proc. yra įsitikinę, kad vietos valdžios lygmenyje atsirastų daugiau demokratijos.
Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus. Daugiausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių merų rinkimų kilo išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje.
