„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 11 20

Po dviejų karantino savaičių sergančiųjų skaičius viršija naują rekordą, nes vykti į visus židinius nėra kam

Lapkričio pradžioje koronaviruso atvejų skaičius kilo žaibo greičiu, todėl nuo 7 dienos visoje šalyje buvo įvestas karantinas. Tačiau kurį laiką mažėjusi naujų užsikrėtimų kreivė staiga vėl šovė aukštyn, o penktadienį sulaukėme dar vieno atvejų skaičiaus rekordo, kasdien skelbiami dviženkliai mirčių skaičiai. Medikai ir epidemiologai teigia, kad virusui labiausiai padeda neatsakingas žmonių elgesys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Rolanda Lingienė 15min neslepia, kad to priežastis – ir nevaldomi protrūkiai sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose, o žmonių, kurie padėtų suvaldyti židinius, trūksta.
COVID-19 pacientai atvežami į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę
COVID-19 pacientai atvežami į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė dar vieną nedžiuginantį rekordą – per parą nustatyti 2 272 nauji atvejai, tiesa, per tą patį laiką ištirtų COVID-19 ėminių skaičius taip pat vienas didžiausių – 15148, koronavirusas pasiglemžė 16 gyvybių.

Siekiant sustabdyti atvejų kilimą Vyriausybė prieš dvi savaites uždarė barus, teatrus, klubus, kitas pasilinksminimo vietas, maistą restoranams leido pardavinėti tik išsinešimui, daug kur darbas vyksta nuotoliniu būdu.

Iš kelių pastarųjų dienų statistikos matyti, kad tai naudos bent jau kol kas nedavė:

Lapkričio 20 diena: 2 272 nauji atvejai iš 15 148 atliktų testų, 16 mirčių.

Lapkričio 19 diena: 1 680 naujų atvejų iš 13 134 atliktų testų, 18 mirčių.

Lapkričio 18 diena: 1 935 nauji atvejai iš 12 085 atliktų testų, 24 mirtys.

Lapkričio 17 diena: 966 nauji atvejai iš 12 480 atliktų testų, 14 mirčių.

Lapkričio 16 diena: 1 152 nauji atvejai iš 4 458 atliktų testų, 8 mirtys.

Lapkričio 15 diena: 1 372 nauji atvejai iš 6 604 atliktų testų, 11 mirčių.

NVSC Vilniaus departamento direktorė R.Lingienė 15min teigė, kad priežasčių tam – ne viena.

„Nuo karantino praėjo dvi savaitės, o dvi savaitės – maksimalus inkubacinis COVID-19 ligos periodas. Dalis žmonių, kuriems patvirtinta ši infekcija, neabejotinai buvo užsikrėtę dar prieš karantiną. Šios ligos simptomai jiems pasireiškė ar besimptomė infekcijos forma buvo nustatyta karantino laikotarpio metu“, – teigė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rolanda Lingienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rolanda Lingienė

R.Lingienė neslėpė, kad viena iš problemų yra ta, jog neretai žmonėms tyrimo reikia laukti 2-3 dienas, o ir atsakymų daugelis negauna per 24 valandas, o tai yra be galo svarbu infekcijos plitimo stabdymui.

„Tad neretai kokias keturias penkias dienas reikia laukti nuo tada, kai žmogus užsiregistruoja tyrimui, iki atsakymo gavimo. Todėl apie tokius patvirtintus COVID-19 ligos atvejus sužinome tik praėjus keletui dienų nuo tada, kai žmonės pasijuto prastai“, – aiškino specialistė.

VIDEO: Per karantiną nemažėjantis COVID-19 atvejų ir mirčių skaičius: naujausia informacija apie koronaviruso valdymą

Anot jos, kol nėra vakcinos, svarbiausia ligos valdymo priemonė yra užsikrėtusiųjų ir turėjusių didelės rizikos sąlytį kuo greitesnis izoliavimas – šiuo metu tai vienintelis būdas nutraukti infekcijos plitimo grandinę ir stabdyti jos plitimą.

R.Lingienė pabrėžė, jog Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijose nurodyta, kad tai būtina padaryti kuo anksčiau.

„Deja, šiuo metu dėl logistikos, laboratorijų užimtumo problemų NVSC informaciją apie užsikrėtusius žmones neretai gauna tik praėjus keletui dienų nuo to, kai jie užsiregistravo PGR tyrimo atlikimui. Tai reiškia, kad visą tą laiką, kol jie sulaukia tyrimo rezultatų (esant teigiamiems atvejams – aut.), žmonės platina infekciją“, – apgailestavo centro atstovė.

Nėra kam vykti į visus židinius

R.Lingienės teigimu, kita priežastis – žmonės nėra tiek sumažinę mobilumo, kiek epidemiologai norėtų. Socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, anot jos, yra daug neatsakingo elgesio pavyzdžių.

Dar viena priežastis – nerimsta protrūkiai sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose.

Šiandieninė epidemiologinė situacija asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose svariai nulemia šių dienų skaičius.

„Kai virusas patenka į jas – matome, kad jis plinta nevaldomai. Tai taip pat labai lemia didelius skaičius“, – neslėpė ji.

R.Lingienės teigimu, fiziškai vykti į visas vietas valdyti protrūkių paprasčiausiai trūksta žmonių.

„Epidemiologai turi vykti į minėtas įstaigas ir ten kartu su personalu ieškoti infekcijos plitimo priežasčių, kad protrūkiai būtų kuo greičiau suvaldyti. Šito masiškai Lietuvoje nedarome dėl didelio protrūkių skaičiaus ir ribotų išteklių.

Šiandieninė epidemiologinė situacija asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose svariai nulemia šių dienų skaičius“, – sakė R.Lingienė.

Atvejai globos įstaigose skaičiuojami šimtais ir toliau auga

Koronaviruso situaciją socialinės globos įstaigose reguliariai skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Iš ministerijos skelbiamo globos įstaigų žemėlapio, kurio duomenys atnaujinti lapkričio 19 dieną, matyti, kad prasčiausia situacija susiklostė šiaurės ir vakarų Lietuvoje.

Matyti, kad vieni labiausiai paliestų yra Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, kur iš viso susirgo 132 žmonės, Šiaulių rajone esantys Auštelkės socialinės globos namai, kur susirgo 120 žmonių, 78 atvejai nustatyti Dūseikių socialinės globos namuose, 43 atvejai fiksuoti Skuodo socialinės globos namuose.

Taip pat kasdien pranešama apie naujus židinius, arba koronaviruso tolesnį plitimą globos įstaigose arba ligoninėse.

Pavyzdžiui, praėjusią parą registruotas naujas protrūkis Kretingos rajone įsikūrusiuose Padvarių socialinės globos namuose. Čia infekcija patvirtinta 22 žmonėms.

Atvejų daugėja ir ligoninėse

Praėjusią parą registruoti nauji infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Švenčionių ligoninėje, Širvintų, Klaipėdos Jūrininkų, Šilutės, Klaipėdos universitetinėje ligoninėse, Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centre. Taip pat – Tauragės, Jurbarko, Mažeikių, Regioninėje Telšių ligoninėse.

VIDEO: Speciali vaizdo medžiaga iš kovos su koronavirusu epicentro Santaros klinikose

Toliau fiksuojami atvejai, susiję su protrūkiais LSMU Kauno ligoninėje, kur įvairiuose padaliniuose patvirtinta 19 infekcijos atvejų, taip pat – Kauno klinikose, kur registruoti 6 susirgimai.

Koronavirusu šiuo metu užsikrėtę 2476 medikai.

Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuso vadovė Ligita Jančorienė teigia, kad gydymo įstaigos vis dar gydo prieš karantiną užsikrėtusius ligonius. Ji teigia, kad žmonės ir dabar nurodo, kad užsikrėtė nuo moksleivių ar žmonių, susirgusių sporto klubuose, kurie dabar yra uždaryti.

„Mes jau puikiai žinome, kad nuo to, kai prasideda karantino reikalavimų įsigaliojimas, tai rezultatus galima pajusti maždaug po dviejų trijų savaičių, kartais ir vėliau“, – pabrėžė ji.

V.Grigas: daugės ir atvejų, ir mirčių, o karantinas turi būti galvose

Molėtų ligoninės direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas, chirurgas Vaidotas Grigas 15min penktadienį sakė, jog karantinas visų pirmiausiai turėtų būti žmonių galvose.

„Tai – pagrindinis dalykas. Tu gali įvesti labai griežtas sąlygas, bet žmonės jų gali tiesiog nesilaikyti, – kodėl atvejų skaičius nemažėja, o net didėja, aiškino jis. – Pažiūrėkime, kas darosi prekybos centruose ir visur kitur – kaip žmonės nešioja kaukes ir kaip laikosi saugaus atstumo. Tai pradėkime nuo to“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Grigas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Grigas

V.Grigas taip pat pabrėžė, jog nebūna taip, kad karantinas iš karto duotų efektą.

Be to, jis akcentavo, kad dabar labai geros sąlygos plisti virusams.

„Ne išimtis ir šis virusas, tad manau, kad mes tokią situaciją turėsime iki pavasario ir nelabai baisiai ji pagerės“, – įsitikinęs medikas.

Mirčių skaičius, V.Grigo vertinimu, auga dėl įvairių priežasčių. Be to, natūralu – kuo didesnis susirgimų skaičius, kuo daugiau sudėtingų atvejų, tuo daugiau mirčių.

Ir tikrai manau, kad mirčių dar daugės.

„Viskas yra taip, kaip ir būna pagal visus dėsnius ir nieko čia nepadarysi. Ir tikrai manau, kad mirčių dar daugės“, – pabrėžė pašnekovas.

Paklaustas, ar yra griežto karantino šalininkas, V.Grigas pabrėžė esantis protingo karantino šalininkas.

„Nuo pat pirmosios bangos viskas priklauso nuo to, kaip žmogus saugosi. Aš, ne kaip gydytojas, bet kaip pilietis, galiu pasakyti – tikrai trūksta žmonėms supratimo, kodėl reikia to laikytis. Bet, deja, mūsų, matyt, toks mentalitetas“, – kodėl žmonės nesisaugo, svarstė jis.

V.Grigo teigimu, juk ne kažkas tą virusą platina, o patys žmonės perduoda vieni kitiems.

„Pasižiūrėkime, koks yra protrūkis Seime ir kaip laikomasi reikalavimų. Net po tos fotosesijos kiek izoliavosi žmonių? – klausė jis. – Tai vėlgi čia požiūris nuo valdžios žmonių iki paprastų yra kai kur labai varganas.“

A.Veryga: karantinas duoda efektą

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vertinimu, karantinas veikia.

Nenorėkime, kad per savaitę ar dvi viskas grįžtų į normalias vėžes.

„Nenorėkime, kad per savaitę ar dvi viskas grįžtų į normalias vėžes. Todėl, kad daug žmonių yra užsikrėtę, dalis nežino, kad yra užsikrėtę ir platina ligą. Tie skaičiai, kuriuos mes matome dabar, yra labai panašūs į praėjusios savaitės skaičius – jie nebedvigubėjo, kaip kad būdavo anksčiau įprasta, kad kas savaitę matyti skaičių dvigubėjimą. Tai reiškia, kad karantinas veikia, jis duoda efektą“, – pabrėžė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Ar efektas pakankamas, anot ministro, bus matyti netrukus: jei skaičiai ims kristi, efektą bus galima vertinti kaip pakankamą, jei liks tokie patys ir gydymo įstaigoms krūvis nemažės, teks karantiną griežtinti. Kaip, ministras dar pasakyti negalėjo.

A.Veryga teigė ir anksčiau sakęs, kad reikėtų atsargiai vertinti skaičiaus stabilizavimąsi.

„Ir matote, kad skaičiai svyruoja, šokinėja. Aišku, jie priklauso ir nuo atliekamų tyrimų skaičiaus. Kuo daugiau tyrimų atliekama, tuo daugiau, natūralu, užfiksuojama ir užsikrėtimo atvejų, ką mes ir matome statistikoje“, – aiškino jis.

Aiškindamas, kodėl toks didelis mirtingumas, ministras pabrėžė, kad tai – didelių sergamumo skaičių pasekmė. Jis pabrėžė, kad kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo daugiau miršta.

„Dalis tarp užsikrėtusių būna asmenų, kurie vyresnio amžiaus, turi lėtinių ligų“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs