Jis penktadienį BNS sakė pateikęs E.Pašiliui pranešimą, kad nesutinka eiti nė vienų jam pasiūlytų laisvų pareigų prokuratūros sistemoje.
„Mano apsisprendimą sąlygojo šiandieninis generalinio prokuroro sprendimas. Manau, kad jis parodo generalinio prokuroro poziciją“, – teigė S.Slapšinskas.
Pasak jo, tai, kad iš daugelio pretendentų nė vienas netiko vadovauti departamentams, rodo tam tikrą nepasitikėjimą šiais pareigūnais, dėl to jis ir nusprendęs palikti tarnybą.
S.Slapšinskas pabrėžė, kad nė vienas iš pretendavusių pareigūnų nėra sulaukę jokių priekaištų dėl darbo, atvirkščiai – būdavo skatinami ir giriami.
Pagal įstatymą, jam nesutikus eiti nė vienų pasiūlytų laisvų pareigų, jis atleidžiamas iš tarnybos.
S.Slapšinsko kaip Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro kadencija baigiasi pirmadienį, balandžio 4 dieną.
Pagal įstatymą, jam nesutikus eiti nė vienų pasiūlytų laisvų pareigų, jis atleidžiamas iš tarnybos.
Tą pačią dieną baigiasi ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio kadencija. Jis BNS sakė sutikęs eiti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pareigas.
Generalinis prokuroras E.Pašilis penktadienį nusprendė skelbti papildomas atrankas į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiųjų prokurorų pareigas.
Nors vienoje atrankoje dalyvavo dešimt pretendentų, kitoje – penki, generalinis prokuroras pareiškė norįs paskatinti dar daugiau prokurorų pretenduoti į minėtas pareigas.
„Visi kandidatai, kuriuos po įvykusios atrankos pateikė komisija, yra verti eiti nurodytas pareigas. Tai aukšto lygio profesionalai, turintys keliamuose reikalavimuose nurodytas ir prokuroro darbo, ir vadovavimo patirtis. Tačiau, mano manymu, tai galėjo būti ir viena iš priežasčių, kodėl atrankose nedalyvavo pagal kai kuriuos formalius kriterijus mažiau pranašumo turintys prokurorai, kurių potencialios galimybės galėtų būti tikrai labai vertingos. Todėl atsižvelgdamas į tai, kokios svarbios šių departamentų ir visos prokuratūros veiklai yra nurodytos pareigos, ir siekdamas paskatinti atrankoje dalyvauti kuo daugiau prokurorų, jaučiu pareigą pasinaudoti įstatymo man suteikta galimybe skelbti papildomą atranką“, – prokuratūros pranešime cituojamas E.Pašilis.
Kovą vykusioje atrankoje vadovauti Baudžiamojo persekiojimo departamentui pretendavo dešimt pareigūnų, tarp jų ir dabartinis vadovas S.Slapšinskas, jo pavaduotojas Zenonas Burokas, buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, prokurorų profesinės sąjungos lyderis Julius Rėksnys ir kiti.
Atrankos komisijos nuomone, tinkamiausi šioms pareigoms yra S.Slapšinskas, surinkęs 81,9 balo, Z.Burokas su 81,2 balo, D.Valys, įvertintas 81,2 balo, Raimondas Petrauskas su 79,6 balo ir J.Rėksnys su 73,8 balo.
Iš penkių pretendentų į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiuosius prokurorus tinkamiausiais pripažinti dabartinis vadovas I.Mikelionis ir J.Rėksnys. Pirmasis surinko 85,4 balo, antrasis – 77,6 balo.
„Siūlomi kandidatai turi vadovavimo patirties, motyvuoti, suvokia strateginius tikslus, abu yra ir gali būti lyderiai, turi pasitikėjimą tarp prokurorų, autoritetą“, – rašoma Atrankos komisijos išvadoje.
Šias savo išvadas Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija pateikė generaliniam prokurorui, tačiau šis nepasirinko nė vieno iš pretendentų.
„(...) generalinio prokuroro manymu, papildoma atranka turėtų paskatinti dalyvauti daugiau pretendentų nei dalyvavo pirminėje atrankoje, o tai leistų paskirti į šias pareigas geriausius įmanomus kandidatus“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Prokuratūra pranešė, kad nusprendus rengti papildomas atrankas, šiems departamentams nuo balandžio 5 dienos vadovaus laikinai paskirti vadovai.
