Tarp Nemuno salos ir Karaliaus Mindaugo prospekto įsiterpusią krantinę pamėgę pėstieji, bėgikai ir dviratininkai. Čia pernai baigta kloti nauja asfalto danga, iš pagrindų sutvirtinta ir pati krantinės konstrukcija, – pranešimu spaudai informuoja Kauno miesto savivaldybė.
Užbaigus kapitalinį remontą buvo demontuoti seni neišvaizdūs, apsilaupę atitvarai. Planuota sekti Europos miestų pavyzdžiu, kuomet krantinės paprastai būna atviros. Vis dėlto neatmesta ir galimybė įrengti papildomas priemones, apsaugančias nuo įkritimo į vandenį.
„Po šį pavasarį įvykusių nelaimių, kurių metu į upę įkrito keli žmonės, buvo priimtas sprendimas pastatyti saugius ir estetiškai atrodančius atitvarus. Jie bus tokio paties dizaino kaip ir esantieji ant tilto, vedančio į „Žalgirio areną“. Atitvarai ne tik apsaugos pėsčiuosius bei dviratininkus, bet tuo pačiu ir atliks estetinę funkciją – bus patrauklūs akiai ir puoš vaizdingą krantinę“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Pradėti montavimo darbai
Praėjusią savaitę bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai pradėjo montavimo darbus. Planuojama, kad jie tęsis iki rudens. Krantinėje kas du metrus bus sumontuota daugiau kaip 1,8 tūkst. statramsčių, kuriuos sujungs plieniniai lynai bei porankiai. Atitvarų aukštis sieks apie 1,10 m.
„Statramsčiai į krantinės dangą tvirtinami nerūdijančio plieno srieginiais strypais. Tuomet kas du metrus stovinčios atramos perveriamos metaliniais lynais, o ant viršaus, paprastai kalbant, pritvirtinamas turėklas“, – montavimo ypatumus paaiškino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Naujieji atitvarai išsiskirs neigiamu posvyrio kampu – visa konstrukcija pasvirusi į krantinės pusę, tad praeiviams kils mažiau pagundų per juos lipti.
Gamina Ramučiuose
Nemuno krantinės atitvarai gimsta naujoje bendrovės KMT gamykloje Ramučiuose. Čia išpjaunamos ir lankstomos statramsčių bei porankių dalys, atskirai įsigyjami plieniniai trosai.
„Plieną perkame iš Švedijos arba Belgijos, visada žiūrime, kad tai būtų aukščiausios kokybės žaliava. Tikslas – kad produktas tarnautų kuo ilgiau. Metalo lakštas keliauja į specialias stakles, kur su lazeriu išpjaunamos statramsčių ir porankių dalys. Jos vėliau lankstomos, suvirinamos ir nudažomos“, – apie gamybos procesą pasakojo įmonės bendrovės KMT vadovas Ąžuolas Kaminskas.
Jis pabrėžė, kad visas procesas griežtai kontroliuojamas: po kiekvieno darbų etapo pildomi aktai, matuojami gaminių storiai, virinimo siūlės.
Pokyčiai Nemuno saloje ir aplink
Šiomis dienomis pokyčiai įsibėgėjo ne vien krantinėje, bet ir aplink Nemuno salą. Abipus Karaliaus Mindaugo prospekto rekonstruojamas šaligatvis. Čia klojama nauja danga, borteliai, įrengiamas šiuolaikiškas apšvietimas, kuris tarnaus ne tik automobiliams bei pėstiesiems, bet apšvies ir atnaujintą Nemuno krantinę. Vietoje senosios gyvatvorės bus pasodinti kitokie želdynai – jau dabar važiuojantieji pro šalį mato atsivėrusią vaizdingą Nemuno atkarpą.
Įsibėgėja ir Nemuno salą su Karaliaus Mindaugo prospektu sujungsiančio naujo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto statybos. Pirmiausia tiltas pasitarnaus „Mokslo salos“ muziejaus ir vandens sporto centro statybų metu juo galės judėti technika, apačioje bus nutiesti inžineriniai tinklai. Pastačius „Mokslo salą“ ir baseiną, ženkliai išaugus lankytojų srautams, tiltas tarnaus dviratininkams, pėstiesiems, o prireikus juo naudosis specialiosios tarnybos.
Visai neseniai Kauno miesto savivaldybė su bendrove „Conresta“ pasirašė 25,8 mln. eurų vertės vandens sporto centro rangos darbų sutartį. Greta „Žalgirio“ arenos iškils išskirtinės architektūros statinys, po savo stogu talpinsiantis ne tik olimpinio dydžio baseiną su 500 vietų tribūnomis, bet ir SPA zoną bei sporto klubą. Darbus planuojama pradėti rudens pradžioje.