Internetiniame puslapyje, kuriame renkami parašai, taip pat galima matyti žemėlapį, kuriame rodoma, kuriame regione pasirašiusiųjų daugiausiai. Tiesa, bene pusė pasirašiusiųjų nesutiko viešai rodyti savo duomenų. Žemėlapyje jie neskaičiuojami, tad žemėlapis nėra tikslus – tikėtina, kad pasirašiusiųjų Alytuje yra kur kas daugiau.
Šiuo metu, pagal rodomus duomenis, peticiją pasirašė beveik 9 tūkstančiai Alytaus gyventojų. Tai – beveik penktadalis miesto gyventojų. 2018 metų pradžios duomenimis mieste gyveno 51,5 tūkst. gyventojų.
Taip pat peticiją pasirašė beveik 2 tūkstančiai Vilniaus ir apylinkių gyventojų bei 1,5 tūkstančio Kauno ir apylinkių gyventojų.
Peticijoje rašoma, kad ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, jog Vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti bet kokios realios pagalbos.
„Atvykę katastrofos šeštą dieną, Vyriausybės atstovai nelabai gaudėsi situacijoje, tik trukdė darbą ir jokios realios pagalbos nepasiūlė, maža to, palikusi Alytaus savivaldybę ir jos merą kapstytis patiems, ministrė dar sugebėjo priekaištauti jam dėl piaro ir išrėžti, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė“, – teigiame peticijoje.
Taip pat joje pažymima, kad ministrė „viešai skleidė dezinformaciją, tikindama, kad pagalba nuolat teikiama, technika siunčiama, oras neužterštas“.
„Nesuvokiama. Gyvename šalyje, kurioje nelaimės atveju esame palikti kapstytis patys. Kviečiame visos Lietuvos žmones solidarizuotis, mūsų šalyje su tokia Vyriausybe labai nesaugu. Šįkart tokios didelės ekologinės nelaimės atveju likimo valiai paliktas Alytus, rytoj gal tai bus Jūsų miestas. Vienykimės!!!“ – kviečia peticijos autoriai.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Alytuje lankėsi pirmadienį.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguota ministrė sakė, kad pirmą kartą valstybės ekstremalių situacijų komisija (ESK) posėdį surinko ne Vilniuje, o Alytuje, įvykio vietoje.
Jame sekmadienį buvo nuspręsta neskelbti ekstremalios padėties šalies mastu, o sustiprinti savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų darbą.
Ministrės teigimu, savivaldybės pačios turi mokėti veikti krizėse. Tiesa, ji pabrėžia, kad VRM reikiamą pagalbą teikia.
„Jau vakar atsirado du reikalingi traktoriai, ekskavatorius su kaušu, žnyplėmis. Jau vakar atsirado ekspertai, kurie pateikė statinio konstrukcijas. Nors pati savivaldybių ESK turi gebėti turėti planus, turėti sąrašus, juos atnaujinti, turėti visų reikalingų įmonių sąrašus, telefonus. Vertinimo dalykas, ar tikrai tą turėjo.
Mes dabar nekalbame, kas kaltas, bet iš pat ryto pateikėme jiems sąrašus įmonių, kurios paskelbus ekstremalią situaciją talkina. (…) Meras pasirinko atsišaukti ekskavatorių iš Akmenės, tai yra jų sprendimas, jis operacijų vadovas“, – 15min sakė vidaus reikalų ministrė.
