2019 11 08 /14:50

Aplinkos ministerija po Alytaus gaisro likusį nuodingą vandenį rekomenduoja dozuotai leisti į miesto nuotekas

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis kaltina Aplinkos ministeriją kratantis atsakomybės šalinant po gaisro padangų perdirbimo gamykloje likusį užterštą vandenį. Pasak mero, vandens išvalyti „Dzūkijos vandenys“ negali, o kol delsiama priimti sprendimus – vanduo sunkiasi į gruntą. Aplinkos ministerija tikina, kad atsakomybės ji nesikrato – esą ji ir taip krinta Alytaus savivaldybei. Ministerija rekomenduoja vandenį dozuoti ir valyti „Dzūkijos vandenų“ įrenginiais.
Gaisras Alytuje
Gaisras Alytuje / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Po gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ rūsiuose likęs vanduo kursto konfliktą tarp Alytaus miesto savivaldybės mero ir Aplinkos ministerijos.

Meras skaičiuoja, kad „dešimtys tūkstančių kubų juodo smirdančio vandens“ pamažu geriasi į gruntą, o tada greičiausiai keliauja į mūsų Gulbynę ir Nemuną.

Pasak jo, Aplinkos ministerija delsia priimti sprendimus ir „kratosi atsakomybės bet kokiame žingsnyje“ ir visą naštą nori permesti ant savivaldybės, o tiksliau ant Alytaus ekstremalių situacijų komisijos pečių.

Tačiau ministerija atšauna, kad atsakomybės niekas nesikrato – komisija ir yra atsakinga už sprendimus. Be to, pasak aplinkos viceministrės Justinos Grigaravičienės, meras smarkiai išpučia problemos mastą. Esą vandens rūsiuose yra kur kas mažiau, nei skelbia N.Cesiulis.

Meras: „Dzūkijos vandenys“ neišvalys

Alytaus miesto meras N.Cesiulis feisbuke parašė, kad, nors ministerija to tikėjosi, savivaldybės įmonė „Dzūkijos vandenys“ užteršto vandens neišvalys.

„Gamtą sauganti Aplinkos ministerija rekomenduoja po gaisro gesinimo didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį pro valymo įrenginius išpilti į Nemuną. Valdžia pasigiria, kad viskas jau sutarta. O štai vietinėje ekstremalių situacijų komisijoje esantys „Dzūkijos vandenys“ apie jokius susitarimus nieko nežino. Ir jokių susitarimų būti negali – pasirodo, paleidus tą juodą vandenį per valymo įrenginius jis vis tiek į Nemuną patektų visiškai nevalytas. Kodėl?

Pasirodo, paleidus tą juodą vandenį per valymo įrenginius jis vis tiek į Nemuną patektų visiškai nevalytas.

Tas vanduo užmuša visas valymo įrenginiuose esančius mikroorganizmus ir nebeatlieka savo funkcijos. Jeigu jis bus paleistas, valymo įrenginiai bus išmušti iš rikiuotės pusei metų, o tai reiškia, kad ne tik tas juodas vanduo, bet ir visos miesto nuotekos nevalytos sėkmingai keliaus Nemunan“, – rašė jis.

Meras tikina, kad yra skaičiuojama, jog avarijos metu į Nemuną jau ištekėjo 145 tūkst. kubų nevalyto vandens.

„Aplinkosaugininkai įsitikinę – nieko baisaus neatsitiko, esą tyrimai padaryti, nieko tragiško nėra. Kiti specialistai kraipo galvas – to juodo vandens tyrimai įtartinai geri, nors pauosčius net galvą skauda. Ministerija pripažįsta, kad ne visi rodikliai ištirti, nes tiesiog nėra tokių galimybių, bet vis tiek žalos esą nepadarys.

Komisija sako, gerai, jei taip, tuomet raštiškai mums patvirtinkite, kad mes galim leisti tokį vandenį į Nemuną. Čia ir įdomiausia – ministerija tik rekomenduoja. Ir tai daro žodžiu. O mes turime nuspręsti patys, ką daryti. Tada klausimas – kai reiks skaičiuoti žalą gamtai, kas prisiims tokią finansinę naštą? Nes patikėkite, nei komisija, nei savivaldybė tokių pinigų neturi“, – tikina meras.

Alytaus miesto savivaldybės nuotr./Alytaus mero Nerijaus Cesiulio naktį laukta sunkioji technika atvyko tik ryte
Alytaus miesto savivaldybės nuotr./Alytaus mero Nerijaus Cesiulio naktį laukta sunkioji technika atvyko tik ryte

Pasak jo, vargu, ar komisijoje savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijoje dirbantis medikas ar policininkas turėtų priimti sprendimus, „su geriausiais linkėjimais Kaunui tokį vandenį leisti tiesiai į Nemuną“.

Mero įsitikinimu, Lietuvoje yra mokslininkai, specialistai, kurie tam ruošiasi, gilinasi, gauna už tai pinigus, todėl ir turėtų vertinti, koks sprendimas būtų geriausias.

„Taigi pilna departamentų, agentūrų, ministerijoms pavaldžių įstaigų, kurie tai išmano arba turėtų išmanyti. Mieste yra ekstremali situacija, gaisras laikomas viena didžiausių ekologinių nelaimių ŠALYJE. Vadinasi, tai rūpėti turėtų ne tik alytiškiams.

Aišku tik viena – per parą vanduo nusėda maždaug 8 cm. Laikas spaudžia. Sprendimų nėra, nes visi supranta – renkamės blogą variantą iš kur kas blogesnių. Ir kas liks kaltas galų gale?“ – feisbuke klausia meras.

Viceministrė: atsakinga ir yra savivaldybė

15min pateiktame komentare aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė nurodo, kad Aplinkos ministerija yra atlikusi po gaisro rūsiuose likusio vandens tyrimus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Justina Grigaravičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Justina Grigaravičienė

„Mero pasakyti kubai tikrai laužti iš piršto. Mūsų ekspertų, buvusių vietoje, nuomone, ten turėtų būti apie 600-1000 t (tikslų vandens kiekį bus galima išmatuoti tik išsiurbus). Šiandien ministerija rengia rekomendacijas dėl to, kaip tas vanduo galėtų būtų sutvarkytas ir jos skubiai (popiet) turėtų būti perduotos Alytui. Atkreiptinas dėmesys, kad rūsys yra betonuotas. Komisija priima sprendimus ir tai nėra atsakomybės permetimas, ta atsakomybė ekstremalių situacijų valdymo komisijai yra suteikta teisės aktais.

Komisija priima sprendimus ir tai nėra atsakomybės permetimas, ta atsakomybė ekstremalių situacijų valdymo komisijai yra suteikta teisės aktais.

Pirmadienį (lapkričio 4 d.) buvo paimtas Gulbynės ežero vandens mėginys – pilnam ištyrimui reikia apie 7 dienų“, – nurodo viceministrė.

Rekomenduoja dozuoti arba skiesti

Popiet ministerija Alytaus miesto savivaldybei pateikė rekomendaciją, ką daryti su užterštu vandeniu. Rekomenduojama rinktis vieną iš dviejų variantų: vandenį dozuotai leisti į miesto nuotekų sistemą arba perpumpuoti į saugyklas, praskiesti ir tuomet valyti.

Bet kokiu atveju, ministerija įsitikinusi, kad „Dzūkijos vandenų“ sistemos nesuges, jei po gaisro gesinimo likęs vanduo bus valomas jomis. Tiesa, pripažįstama, kad svarbu – kokiais kiekiais nuodingas vanduo bus maišomas su įprastomis nuotekomis.

„Atsižvelgiant į šachtoje susikaupusio vandens toksikologinių tyrimų rezultatus (šį vandenį praskiedus 5 kartus toksinio poveikio nebelieka) ir 5 tai, kad vandens BDS7/ChDS užterštumo rodiklių santykis nesiekia 2 kartų, manome, kad šio vandens išleidimas po 50-100 m3/d (apie 1 proc. bendro nuotekų srauto) nepadarytų neigiamo poveikio nuotekų valymo įrenginių biologinio valymo procesui“, – teigiama ministerijos rekomendacijoje.

Kitas variantas, jei manoma, kad vandenį būtina skubiai išpumpuoti, anot ministerijos, vandenį kaupti „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valyklos talpose.

„Vėliau sukauptos nuotekos galėtų būti valomos reagentais papildomai tiriamos ir, atsižvelgiant į rezultatus, palaipsniui išleidžiamos į biologinio valymo proceso pradžią“, – rašoma J.Grigaravičienės pasirašytame dokumente.

Ministerijos nuomone, gaisravietės geologinės sąlygos nėra palankios taršos migracijai į gilesnius sluoksnius, o artimiausių vandenviečių ištekliams grėsmė nekyla.

Ministerija prašo savivaldybės informuoti apie priimtą sprendimą ir primena, kad patirtos išlaidos galės būti kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šią savaitę 15min studijoje aplinkos viceministrė tikino, kad ministerija „Dzūkijos vandenų“ teiravosi, ar jie apsiimtų vandenį išvalyti, ir preliminariai buvo gavusi teigiamą atsakymą.

Jau tuomet Alytaus meras nustebo, kad deramasi su savivaldybės įmone, o savivaldybė apie tai nieko nežino.

VIDEO: Dar vienas galvos skausmas: kas ir kada pašalins Alytaus gaisro nuodėgulius?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis