„Buvau suklaidintas ne tik aš, bet ir daugybė žmonių. Buvo pasėta baimė su apokalipsinėmis pasekmėmis. Po šeštą kartą atliktų tyrimų ir gautų rezultatų kreipsimės į prokuratūrą, nes panašu, jog buvo siekis pasipelnyti iš nelaimės“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Vėliau ministras BNS patikslino, kad panika buvo sėjama neakredituotoje laboratorijoje atliktais vandens tyrimais, kurie buvo paimti ne pagal reikalavimus, o jų rezultatais buvo bandoma įbauginti visuomenę ir įrodyti, kad reikalingi brangūs metodai išvalyti po gaisro susikaupusį vandenį.
„Buvo įvardijamos netgi sumos, tai – nuo kelių šimtų tūkstančių iki beveik pusantro milijono eurų, bet, atlikus papildomus tyrimus, paaiškėjo, kad „Dzūkijos vandenys“ yra pajėgūs turimais resursais išvalyti vandenį ir papildomų įrengimų tam nereikia“, – sakė ministras.
Tuo metu Alytaus meras Nerijus Cesiulis BNS teigė laukiantis, kol Aplinkos ministerija pasiūlys būdą, ką daryti su po gaisro susikaupusiu vandeniu.
„Daug kas pasiūlė tą vandenį valyti ir netgi daugiau nei 10 pasiūlymų yra (...) Vieni siūlė aktyvia anglimi valyti, antri siūlė statyti aparatus. Ir iš užsienio kompanijų turim pasiūlymų. Tai dabar kokį ministerija priims sprendimą, kadangi ji priims sprendimą ir apmokės, tai tegu priima geriausius sprendimus“, – sakė Alytaus meras.
„Ministerija priims vienokį ar kitokį sprendimą. Jeigu siūlys pilti vandenį į mūsų valymo įrengimus ir tada į Nemuną, mes tą ir padarysime, jeigu nieko nenutiks. Priimsime visus siūlymus, jeigu pateiks siūlymus“, – teigė jis.
N.Cesiulis teigė, kad į šią Alytuje nutikusią nelaimę nereiktų velti politikos, tačiau ministrui meras linki sėkmės besikreipiant į prokuratūrą.
„Kiekvienas žmogus gali kreiptis į prokuratūrą. Jeigu ministras mano, kad yra reikalas, tai linkiu ministrui sėkmės (...) Jeigu kažkas turi kažkokių pretenzijų, aš sakiau, kad čia yra gaisras, nelaimė, atmeskim politikavimą“, – tvirtino N.Cesiulis.
Tačiau ministras K.Mažeika teigė pretenzijų merui neturintis, tačiau jų yra kitiems socialdemokratams.
„Ačiū tiek merui, tiek Alytaus ekstremalių situacijų komisijai, kurie neskubėjo priimti sprendimų. Kalbam apie kitus aukštus politikus, čia turbūt socialdemokratų partijos vadovybė – tiek pirmininko pavaduotojas, tiek frakcijos aktyvūs nariai, kurie prisidėjo prie tos apokaliptinės baigties prognozės“, – sakė K.Mažeika.
„O kitų kolegų socialdemokratų, mokslininkų, ar kaip ten jie vadinasi, tyrimai ir siūlymai, kurie siekė iki pusantro milijono eurų, sudaro prielaidą, kad iš tos nelaimės tikrai buvo siekis pasipelnyti, tai tikrai turi įvertinti prokuratūra. Galbūt klausimų bus ir merui, tačiau sprendimų jis nebuvo priėmęs“, – pridūrė jis.
Alytaus meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis prieš kelias savaites teigė, kad gaisravietėje esančiame vandenyje rasti cheminiai junginiai, sukeliantys vėžinius susirgimus, normą viršija kelis šimtus kartų.
Naujausi tyrimai, anot ministerijos, buvo imti nuo spalio 24 iki lapkričio 18 dienos iš gamyklos rūsio, taip pat Alytaus šilumos tinklų rezervuaro, buvusio medvilnės kombinato nuotekų valymo įrenginių ir Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginių rezervinio aerotanko.
Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, nė viena iš tirtų medžiagų – sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, lakiųjų organinių junginių – neviršijo teisės aktuose nustatytų momentinių didžiausių leistinų koncentracijų.
Pranešime teigiama, kad tyrimų mėginiuose nustatytas tik padidėjęs cinko kiekis, tačiau ir jis neviršijo normų.
Praėjusį pirmadienį, lapkričio 18 dieną, paimtuose mėginiuose buvo nustatytos lakiųjų organinių junginių – benzeno, etilbenzeno, tolueno, ksilenų – kiek padidėjusios koncentracijos, tačiau ministerija teigia, kad jų suma neviršijo ribinių verčių.
Pranešama, kad, palyginus gamyklos rūsyje susikaupusio vandens skirtingų laboratorijų atliktus tyrimus, Aplinkos apsaugos agentūros atlikti tyrimai yra teisingi bei objektyvūs.
Pasak ministerijos, galima daryti prielaidą, kad iš visų tirtų taškų nuotekos – po gaisro likęs vanduo – gali būti išleidžiamas į nuotekų surinkimo sistemą valymui be papildomo apdorojimo.
„Naujausi rezultatai patvirtino, kad nuotekų užterštumas – sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, lakiųjų organinių junginių – neviršija didžiausių leistinų verčių. Palyginus rūsio skirtingu metu ir skirtingų laboratorijų, ir užsienyje atliktus tyrimus konstatuojame, kad visi tyrimai koreliuoja, yra lygintini ir panašūs“, – teigia agentūros direktorius Rimgaudas Špokas.
Alytaus savivaldybė ir Aplinkos ministerija iki šiol nesutarė bei nerado būdo, kaip tinkamai pasielgti su po gaisro likusiu užterštu vandeniu.
Savivaldybė nesutiko su ministerijos siūlymu dozuotai jį išleisti į nuotekų sistemą bei teigė ieškanti kitų būdų.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro iki šiol paskelbtos ekstremalios situacijos savivaldybių lygiu.
