Jis tvirtino, kad viso pasaulio tikinčiųjų reakcija į gaisrą parodė, kad „žmonės atranda savo šaknis“.
„Kol šaknys yra gyvos, medis gali atsigauti. Tad labai noriu palinkėti ir pakviesti visus melstis, melstis už Paryžiaus bažnyčią, melstis už Prancūzijos tikinčiuosius ir žmones, melstis, kad niekas nenuleistų rankų ir būtų atstatytas šventovės grožis, taip pat raginu nepamiršti savo šaknų“, – žurnalistams Vilniaus katedroje antradienį sakė G.Grušas.
„Čia, Lietuvoje, mes turime ir labai gražių bažnyčių, tačiau mums svarbiausias yra ryšys su tikėjimu“, – pridūrė jis.
„Linkiu, kad šitas įvykis, kuris, be abejo, yra didžiulė nelaimė, taptų paskata ir mums šiomis dienomis, išgyvenant Velykų Tridienio iškilmę, reflektuoti mus pačius, mūsų tikėjimą, savo šaknis. Linkiu, kad įvykis ir mus paragintų nenuleisti rankų“, – kalbėjo arkivyskupas.
Pasak dvasininko, gaisras, įvykęs ruošiantis Velykoms, padeda susimąstyti, kad „yra mirtis, yra nelaimės, bet viskas tuo nesibaigia“.
„Yra ir prisikėlimas, yra ir viltis, ir tai sujungia bendruomenes“, – tvirtino G.Grušas.
Pareigūnai teigia, kad Paryžiaus katedrą nuniokojęs gaisras tikriausiai yra nelaimingas atsitikimas.
Klausiamas apie galimybes Lietuvos tikintiesiems finansiškai prisidėti prie katedros atstatymo, G.Grušas teigė, kad pirmas paramos žingsnis yra vietos bendruomenės malda bei padėka ugniagesiams.
„Pirmiausia yra svarbi malda, o tada, manau, kad atsiras ir įvairių iniciatyvų“, – sakė arkivyskupas.
„Kam galime, tam ruošiamės“
Maldos namai yra degę ir Lietuvoje, pavyzdžiui, prieš šešerius metus sudegusi, dabar atstatyta bažnyčia Prienų rajone Balbieriškyje arba bažnyčia Ignalinos rajone.
Kelis kartus ankstesniuose šimtmečiuose yra degusi ir Vilniaus centre esanti arkikatedra bazilika.
„Šiuo metu katedroje yra įmontuota priešgaisrinė sistema, taip pat patvirtinti nelaimės atveju reikalingi kilnojamojo paveldo evakuaciniai planai“, – pasakojo G.Grušas.
„Niekas nėra visiškai apdraustas, kad nepatirs nelaimingų atsitikimų, nei bažnyčia, nei bet kas kitas to neišvengia, bet kam galime, tam ruošiamės“, – kalbėjo dvasininkas.
Pasak jo, visoje Lietuvoje yra bendradarbiaujama su ugniagesiais, siekiant sutarti, kad į gaisrus maldos namuose būtų reaguojama greitai.
Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius teigė, kad bažnyčios pastatą apdrausti sunku.
Anot jo, procesas sudėtingas dėl to, kad yra sunku apskaičiuoti kultūros paveldo vertę.
„Tai, ką draudimo kompanijos gali apdrausti, yra tik atstatomoji šių dienų vertė - apdraudžiamas ne paties kultūros paveldo atstatymas“, – kalbėjo M.Juozapavičius.
Jo žiniomis, šiuo metu tikinčiųjų lėšomis yra apdrausta Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.
Lietuvoje šiuo metu stovi daugiau nei tūkstantis bažnyčių ir koplyčių.
