Ministras tikino, kad apie pasitikėjimą V.Laukiu pasisakys trečiadienį. „Atsakysiu rytoj ryte, kai susitiksime 8.30 val.“, – sakė jis.
Su V.Laukiu ministras ketina aptarti „kelių asmenų – ne mažiau trijų“ ateitį sistemoje.
„Tai bus aišku rytoj“, – klausiamas, ar kalbės ir apie paties V.Laukio galimybes toliau dirbti, atsakė K.Mažeika.
Klausimų ministrui kyla ne tik dėl įtariamosiomis „Ekologistikos“ istorijoje tapusių aplinkosaugininkių, bet ir dėl to, kad, peržvelgus dešimties metų patikrinimus įmonėje „Grigeo Klaipėda“, pastebėta, kad įmonę nuolat tikrino tie patys keli asmenys.
„Prašiau pateikti paskutiniųjų dešimties metų patikrinimus. Juos vertinant žvilgsnis kliūva į tai, kad daugybėje raštų, atsakymų tai pačiai bendruomenei, ministerijai ir visoms suinteresuotoms šalims, bei tyrimų, patikrinimų dokumentuose figūruoja daug besikartojančių pavardžių. Reiškia, buvo siauras ratas žmonių, kurie galimai yra susiję su ta įmone, arba kurie darė veiksmus, kuriuos reikia patikrinti“, – kalbėjo ministras.
Pasak K.Mažeikos, aplinkosaugininkai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, jų ryšiai neturi kelti abejonių.
„Pirminis planas yra nušalinti asmenis, kurie kelia bet kokius įtarimus. Tiek Alytaus, tiek Klaipėdos atvejais, tiek kitur, jei yra įtariama, kad piktnaudžiavo tarnyba“, – aiškino jis.
Pasak jo, kol kas aplinkosaugoje geriausiai dirba Aplinkos apsaugos agentūra.
„Kalbant apie Aplinkos apsaugos departamentą, tai čia turi būti sudarytas probleminių įmonių sąrašas, jos identifikuotos, patikrintos. Šiandien tokių įmonių turime per 200“, – teigė ministras ir ragino visuomenę pranešti, jei žino bet kokių taršos atvejų.
J.Neverovičius: stovinti bala
Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius tvirtino, kad aplinkosaugos sistema šiuo metu primena užsistovėjusią balą.
„Matome, kad aplinkos apsaugos sistema realiai neveikia. Nėra valios ir vizijos Aplinkos apsaugos departamente, kad tvarkytųsi su tais iššūkiais. Galima net pasakyti, kad aplinkos apsaugos sistema saugo dažnai pažeidėjus, bet ne gamtą.
Pasitarime buvo aiškiai įvardinta, kad reikalinga prevencija, reikalinga rizikų valdymo sistema. Kalbėjome apie tai, kaip tuos tikslus pasiekti. Artimiausias privalomas darbas – padaryti sistemos auditą, kad turėtume riziką keliančių objektų sąrašą“, – kalbėjo jis.
J.Neverovičiaus teigimu, ministerija nurodė užtikrinsianti, kad jau trečiadienį Seime būtų pasistūmėta priimant reikalingus teisės aktus.
„Išgirdome, kad bus nustatyti atsakingi asmenys už tą situaciją, kurią šiandien turime“, – teigė jis.
Pasak J.Neverovičiaus, šiuo metu sistema „yra užsistovėjusio vandens būsenoje“. Tai esą pasakytina ir apie aplinkosaugininkų mentalitetą.
Susitikime taip pat dalyvavęs specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus tikino, kad korupcijos rizika didesnė ten, kur yra didelis fragmentiškumas.
Pasak jo, situacija gali išsispręsti tik tuomet, jei centre bus žinoma apie tai, kas vyksta regionuose, ir daryti tam įtaką.
„Reikia sukurti tokią aplinką, kad žmonės konkrečiai žinotų, ką kiekvienas inspektorius turi padaryti ir, kad būtų galima, įvykus nelaimei, patikrinti, kas ko konkrečiai nepadarė“, – teigė Ž.Bartkus.
Pasak jo, dabar sistema yra pažeidžiama, o tai esą rodo ir faktas, kad STT neturi duomenų apie bandymus papirkti nors vieną pareigūną.
„Arba niekas nesistengia išsispręsti korupciniu būdu problemų, arba aplinka nėra sukurta tokia, kad ji būtų atspari korupcijai“, – sakė jis.
Tiesa, aplinkos ministras susitikimui su prezidentu, regis, daug reikšmės nesuteikė. Jis mėgino susitikimą atidėti, o galiausiai atvyko pusantros valandos pavėlavęs, mat liko balsuoti prieš G.Nausėdos siūlymą Seime. Čia buvo sprendžiamas klausimas dėl mažesnės kartelės partijoms Seimo rinkimuose. Tiesa, K.Mažeikos balsas nepadėjo – veto atmesti nepavyko.
Po susitikimo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis nurodė, kad ministras vėlavo „šiek tiek“, bet susitikime dalyvavo aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.
V.Laukys trauktis neplanuoja
Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovas Vaidas Laukys 15min teigia neketinantis trauktis iš pareigų. „Kol kas nematau priežasčių“, – sakė jis.
Pirmasis departamento vadovas nuo pertvarkos 2018-aisiais taip pat tikina nesutinkantis su prezidentūroje išsakyta kritika. Pasak jo, vizija yra nubrėžta prieš keletą metų, reformuojant AAD.
„Viziją turime. Kartais trūksta laiko, kartais lėšų, programinės įrangos ir panašiai“, – teigė jis.
Jo teigimu, žodžiai, kad aplinkosaugininkai esą saugo pažeidėjus, o ne gamtą, „skamba nekaip“. V.Laukys tikisi, kad ministras K.Mažeika perduos susitikime išsakytus „matymus, kur yra kažkokie trūkumai“, ir bus sudarytas atskiras planas, ką gerinti.
V.Laukio tikinimu, aplinkosauga Lietuvoje veikia, bet sąlygas dirbti dar labiau pagerintų papildomi teisės aktai.
Praėjusią savaitę prokurorai atskleidė, kad „Grigeo Klaipėda“ galėjo tyčia kasnakt nevalytas nuotekas leisti į Kuršių marias. Įmonių grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis aiškinosi, kad nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį.
Aplinkos ministras savo ruožtu užsimojo patikrinti, kaip aplinkosaugininkai šią įmonę kontroliavo praėjusius dešimt metų.
Pernai spalį kilus gaisrui Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ taip pat sunerimta dėl aplinkosaugininkų ir ugniagesių darbo kokybės. Dabar dėl gaisro vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl netinkamo pareigų vykdymo įtarimai pareikšti ir dviem aplinkosaugininkėms.
-
Aplinkos apsaugos departamentas vertins ir „Grigeo“ žalą, ir vietos aplinkosaugininkus
-
G.Nausėda atsisako „Grigeo“ prezidento paramos, o I.Šimonytė nenori jam dovanoti pinigų
-
„Grigeo“ gamtos teršimas atvėrė sopulius: aplinkosaugininkai „kariami“, o jų rankos dažnai surištos
-
Didžiausios ekologinės nelaimės Lietuvoje: įvykiai, padarę didžiausią žalą aplinkai
-
Aplinkos apsaugos agentūra prašo „Grigeo“ laikinai nebeženklinti produktų ekologiniu ženklu
