Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų registruotas įstatymas galbūt leistų stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.
Valstybinės reikšmės atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas, pasak finansų ministro, Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.
Konservatorius Jurgis Razma ragino kogelas, kurie dar gerbia Konstituciją, ištraukti korteles ir nedalyvauti šiame balsavime.
Įstatymo priėmimui balsų neužteko. Už šį įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 4 parlamentarai, susilaikė – 13. Iš viso balsavo 63 Seimo nariai, o įstatymo priėmimui reikia 71 balso. Taigi balsavimas atidėtas. Kaip balsavo Seimo nariai galite pamatyti ČIA.
Neilgai trukus buvo paskelbtas pakartotinis balsavimas dėl įstatymo projekto, bet balsų jo priėmimui ir vėl neužteko. Antrą kartą iš viso balsavo tik 60 Seimo narių. Už buvo 47 parlamentarai, 3 – prieš, 10 – susilaikė. Antrojo balsavimo rezultatus galite pamatyti ČIA.
Siūlomas įstatymo projektas nurodo, kad Vyriausybė galėtų pati apsispręsti, ką daryti su valstybės jau statomomis jėgainėmis, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus.
Trečiadienį „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos vadovaujamas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį klausimą slaptai, jis nebuvo paskelbtas oficialioje darbotvarkėje. Komitetas atmetė Seimo Teisės departamento pastabas, kad įstatymai atgal negalioja ir tai yra ne kartą pabrėžęs Konstitucinis teismas.
Žadėjo kreiptis į prezidentę bei Konstitucinį teismą
Ne vienas Seimo narys diskutuojant apie įstatymo projektą pastebėjo, kad tokie siūlymai gali prieštarauti Konstitucijai.
Konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas teigė, kad įstatymas gali būti anstikonstitucinis, mat Seimas atmetė Teisės departamento pastabas, nurodančias, jog teisės aktai atgal negalioja.
„Šito įstatymo mintis yra sustabdyti bet kokį jau įgyvendinamą projektą“, – kalbėjo M.Majauskas.
Jis teigė, kad priėmus įstatymą su atmestomis Teisės departamento pataisomis, bus kreipiamasi į prezidentę su prašymu vetuoti minėtą įstatymo projektą. O jei įstatymas nebus vetuotas, ketinama kreiptis į Konstitucinį teismą.
„Kalbame apie valstybinius projektus, kuriais yra suinteresuoti privatūs veikėjai, kad šie projektai nebūtų įgyvendinti. <...> Mes turime laikytis konstitucijos. <...> Jeigu toks sprendimas nebus vetuotas, mes kreipsimės į Konstitucinį teismą“, – kalbėjo M.Majauskas.
Prieš įstatymo projektą pasisakė ir anksčiau minėtas pataisas palaikęs Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LVŽS atstovas K.Mažeika.
„Mes šituo sprendimu iš principo tikrai spjauname į Konstitucinio teismo praktiką. Taip pat, manau, kad esamas projektas Vyriausybę pastatytų į kampą. <..> Ne ta vieta čia manipuliuoti žmonių jausmais, emocijomis ir bandyti pelnyti rinkėjų balsus“, – kalbėjo K.Mažeika.
Liberalas Simonas Gentvilas taip pat pabrėžė, kad įstatymai neturėtų būti taikomi jau pradėtiems projektams.
„Toks žaidimas su tokiom žarijom, kuris galimai sukels 400 milijonų eurų nuostolių ir šie skaičiai yra iš jūsų Vyriausybės išvados. Tai turėtų jus sugluminti, – S.Gentvilas kreipėsi į valdančiuosius. – Manau, tai yra absoliučiai nesąmoningas projektas. Vyriausybė pateikė labai argumentuotą išvadą atmesti šitą projektą.“
Klausimai dėl milijoninių nuostolių ir interesų grupių
Konservatorius Andrius Kubilius Seimo salėje klausė, kas tiksliai iš valdančiųjų prisiims atsakomybę dėl milijoninių valstybės nuostolių.
LVŽS atstovas Vytautas Bakas atsakė, kad pastačius jėgaines žalos gali būti dar daugiau, o valstybė jau ne kartą yra persigalvojusi dėl energetikos projektų.
„Mes žinome, kokios interesų grupės stovi už šito projekto. Pasakysiu taip: už šito projekto stovi mažiausiai trys stambios interesų grupės. Aš praeitą savaitę kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti išsamią informaciją apie intersų grupes ir už jų stovinčius vairuotojus“, – kalbėjo V.Bakas.
V.Bakas teigė, kad biudžetas smūgio dėl nutrauktų projektų neturėtų patirti: „Kad bus naudojami valstybiniai pinigai ir čia smūgis bus biudžetui – irgi netiesa. Tai yra Europos Sąjungos pinigai ir tik dalis yra valstybės.“
Buvęs premjeras, „socdarbiečių“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius kalbėjo apie priešingas interesų grupes, kurios yra suinteresuotos stabdyti valstybės projektus.
„Norėčiau Seimo nariams paaiškinti, kieno jūs šiuo metu atstovaujate interesams. Noriu pasakyti, kad 2013 metų pradžioje Kauno ir Vilniaus mieste buvo įsigalėjusi privačių monopolinių grupuočių veikla. <...> Suinteresuotos grupės beveik ketverius metus rašė įvairiausius raštus, darė įvairiausius spaudimus, kad mes tų dviejų projektų nepradėtumėm įgyvendinti Lietuvoje“, – kalbėjo A.Butkevičius.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė teigė, kad, jos nuomone, statomi deginimo pajėgumai yra pertekliniai.
„Atkreipkime dėmesį į tai, kokius nuostolius patirsime, kai jas (atliekų deginimo jėgaines, – 15min) pastatysime ir neužteks atliekų deginimui“, – kalbėjo V.Vingrienė.
Anksčiau atmetė neigiamą Vyriausybės išvadą
Šios įstatymo pataisos Seime svarstomos jau ilgą laiką. Anksčiau Vyriausybė įstatymo projektui buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės išvadą atmetė.
„Šitas projektas neturi jokios ateities“, – Aplinkos apsaugos komitete yra kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka. Jis pateikė skaičiavimus, kad nutraukusi šiuos projektus valstybė patirs šimtamilijoninius nuostolius bei reputacinę žalą.
Išvadoje buvo teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė tokiai išvadai. K.Mažeika tuomet sakė, jog premjeras yra kitokios nuomonės: „Kiek teko ir su premjeru kalbėti, yra naujų faktų, naujų argumentų. <...> Ir premjeras tikrai nėra tos nuomonės, kuri lygtai būtų čia aprašyta.“
Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais
15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.
LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.
Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesus atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.
Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.
