G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas sakė, kad prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose ir paprašė ministrų pateikti naujausią informaciją apie tolimesnius veiksmus.
„Taip pat prezidentas išreiškė susirūpinimą mūsų karių, tarnaujančių Irake ir Artimųjų Rytų regione, saugumu“, – komentavo G.Nausėdos patarėjas.
Pasak J.V.Žuko, G.Nausėda mano, kad geriausias būdas spręsti situaciją – ją deeskaluoti, spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.
Dėl konkrečių veiksmų laukiama partnerių NATO pasiūlymų.
Imtasi maksimalių saugumo priemonių
R.Karoblis sakė, kad Iranas į sąjungininkų bazes paleido balistines raketas. Pagal turimus duomenis, tarp 13 ir 20 raketų.
Prie vienos bazių, kurioje dislokuoti ir Lietuvos kariai, būta vietinių raketų šūvių. Tokioje situacijoje, pasak krašto apsaugos ministro, tai yra gana dažnas reiškinys.
Anot R.Karoblio, gera žinia, kad niekas nenukentėjo, imtasi maksimalių saugumo priemonių.
Iš bazės, kurioje yra Lietuvos ir Danijos kariai, kelios valandos prieš ataką buvo išvesti visi kariai. Imtasi ir „visų kitų įmanomų saugumo priemonių“.
Šiuo metu trijose bazės Irake iš viso yra dvylika karių iš Lietuvos. Visos jų misijos yra susijusios su mokymu.
R.Karoblis pabrėžė, kad tikimasi situacijos deeskalavimo, bet padėtis lieka įtempta, saugumo priemonių bus laikomasi ir toliau.
Iš Lietuvos pusės esą daroma viskas, kad saugumo lygis būtų užtikrintas.
Tarp priemonių, kurių imtasi, – apribotas karių išvažiavimas už bazės ribų, pagal poreikį gali būti ir, tikėtina, yra nuolat nešiojamos šarvinės liemenės ir panašiai.
„Kaip minėjau, pagal žvalgybinę informaciją esant didesniam pavojui, perdislokavimas į kitą vietą iš galimų taikinių, kiti dalykai susiję su taktiniais sprendimais“, – kitas priemones vardijo R.Karoblis.
Taip pat ministras nurodė, kad karių šeimos nariai informuojami apie situaciją, veikia atvira ryšių linija tarp karių ir jų šeimynykščių, karių šeimos nariai bet kuriuo paros metu gali skambinti į Lietuvos kariuomenės Gynybos štabą ir gauti naujausią informaciją.
Pasak R.Karoblio, nors misija Irake nenutraukta, mokymas fiziškai yra sustabdytas dėl saugumo situacijos ir kitų objektyvių priežasčių.
Iš Irako teritorijos gali būti tam tikras laikinas karių judėjimas į kitas gretimas šalis, pavyzdžiui, Kuveitą ir Jordaniją. Ministras nurodė, kad šiuo metu trys mūsų šalies kariai yra Kuveite.
R.Karoblis akcentavo, kad nekalbama apie karių atšaukimą iš Irako. Jis kartojo, kad bus imtasi visų įmanomų saugumo priemonių, bet misijos turi tęstis, turime ir toliau rodyti solidarumą su partneriais.
Svarbios misijos
Užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus teigimu, situacija regione yra įtempta. Jis minėjo, kad vyks neeilinė Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryba. Neseniai pasibaigė NATO taryba ambasadorių lygiu.
Pabrėžtas solidarumas su JAV, kovos su terorizmu tąsa ir svarba, taip pat akcentuota NATO ir JAV vadovaujamos koalicijos misijų reikšmė.
„Jos yra svarbios, turi prasmę ir reikšmę. Tačiau turi būti sąlygos, kad jos tęstųsi ir visų nuostata ta, kad tai yra svarbu“, – nurodė jis.
Kalbant apie visą paveikslą, pasak L.Linkevičiaus, yra ir ekonominių, prekybinių interesų.
Jis priminė, kad ilgai buvo derintas susitarimas dėl Irano branduolinės programos. Jis sulaukė daug JAV ir Izraelio kritikos.
Šis susitarimas, anot ministro, nėra veiksnus. Tačiau de jure jis tebeegzistuoja, Iranas nėra kategoriškai pasakęs, kad traukiasi iš jo.
„Susitarimas, priminsiu, buvo sukurtas tam, kad Iranas galėtų vystyti taikias programas ir kad būtų atitolinta galimybė sukurti branduolinį ginklą. Paūmėjus situacijai visame regione, aišku, ir šis aspektas taip pat turi būti aptartas. Kokioje esame situacijoje ir kokią įtaką galime turėti“, – nurodė L.Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras akcentavo, kad labai svarbu, kaip ES galėtų įsijungti į deeskalavimo procesą.
Kartu L.Linkevičius pabrėžė, kad smerkiama Irano ataka prieš karines bazes Irake.
Susitikimai – ir Vyriausybėje bei Seime
Iranui atakavus JAV karines bazes Irake, trečiadienį Viduriniuose Rytuose susiklosčiusi situacija aptarta ne tik prezidentūroje, bet ir Vyriausybėje bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).
Įtampa padidėjo
Įtampa tarp Irano ir JAV neslūgsta jau kurį laiką. Ji ypač sustiprėjo po to, kai JAV Bagdade nukovė svarbų Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimani.
Iranas pažadėjo atkeršyti už Q.Soleimanio nužudymą.
Trečiadienio naktį Iranas apšaudė raketomis bazes Irake, kur dislokuoti JAV ir koalicinės kariuomenės kariai, pranešė pareigūnai Vašingtone bei Teherane.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio rytą vietos laiku turėtų paskelbti pareiškimą.
Anksčiau jis yra įspėjęs, kad jei Iranas „darys kažką, ko neturėtų, susidurs su pasekmėmis, ir jos bus griežtos“.
Irake yra dislokuoti ir Lietuvos kariai. Trečiadienio rytą KAM informavo, kad visi šioje šalyje esantys mūsų kariai yra saugūs.
„Po naktinių apšaudymų Irake, kai iš Irano buvo paleistos raketos į JAV vadovaujamos koalicijos karines bazes, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas gavo Lietuvos karių pranešimus jie yra saugūs“, – sakoma KAM pranešime.
