„Mes irgi labai atsargiai ir įdėmiai turėtume žiūrėti į pas mus esančias bendruomenes iš Vidurio Azijos valstybių, kurios irgi yra išaugusios kartais“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Jokiais būdais neteigiu, kad visi, čia atvykę, yra susiję su galimomis ekstremistinėmis veiklomis. Tačiau rizikos veiksnys vienareikšmiškai yra“, – pridūrė jis.
Visi keturi įtariami asmenys, įtariami praėjusią savaitę nušovę mažiausiai 137 žmonių vienoje koncertų salėje Pamaskvėje, yra Tadžikistano piliečiai.
JAV žvalgyba buvo perspėjusi Rusiją dėl išpuolių tikimybės. Ši šalis yra teroristinių organizacijų taikinys dėl kovos prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje bei kitas islamistines organizacijas kitur pasaulyje, teigė K.Budrys.
Prezidento patarėjas sakė, kad Lietuvoje fiksuotas ne vienas atvejis, kai Tadžikistano piliečiai dėl galimų ryšių su ekstremistinėmis organizacijomis buvo išsiųsti iš šalies.
Pasak jo, islamistinė veikla Vidurio Azijoje yra persimaišiusi su opozicine veikla prieš ilgamečius tų valstybių režimus.
„Čia mūsų tarnyboms darbo tik didėja“, – sakė K.Budrys.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi turi daugiau nei 6,3 tūkst. Tadžikistano piliečių.
Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais intensyviau diskutuojama dėl poreikio riboti imigraciją iš trečiųjų šalių, daliai politikų labiausiai nerimaujant dėl smarkiai išaugusios baltarusių bendruomenės šalyje.
Kovo pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė siūlysianti griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.
Kaip viena iš priemonių minimi planai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.
