Po katastrofos – raginimas drausti skrydžius naktį: ar kitur Europoje taip daroma?

Internete toliau keliamos versijos, kodėl Vilniuje nukrito lėktuvas su kompanijos DHL siuntomis. Vienas „Facebook“ vartotojas nelaimę susiejo su tamsa ir paragino neleisti skrydžių nuo vidurnakčio iki ryto. Anot internauto, kai kuriuose Europos oro uostuose tokie skrydžiai visai draudžiami, bet tai nėra tiesa – ribojimų tikrai būna, bet tam tikri skrydžiai leidžiami.
Cristiano Ronaldo oro uostas, Madeira
Cristiano Ronaldo oro uostas, Madeira / Shutterstock nuotr.

Priminė triukšmo ribojimo taisykles

Pirmadienį, praėjus vos kelioms valandoms po katastrofos, vienoje „Facebook“ grupėje po svarstymais apie Lietuvos gyventojų saugumą pasirodė ilgokas komentaras.

Autorius retoriškai klausė: „Lėktuvai šiandien krenta ir niekas nekaltas?“ Jis ironiškai priminė, kad nuo 2023 m. susisiekimo ir aplinkos ministrai ėmė „gerinti Vilniaus komercinio oro uosto pelningumo, našumo, veiklos intensyvumo rodiklius“.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/„Facebook“ vartotojas priminė anksčiau galiojusias taisykles, kurios numatė orlaivių skrydžių ribojimą naktį
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/„Facebook“ vartotojas priminė anksčiau galiojusias taisykles, kurios numatė orlaivių skrydžių ribojimą naktį

Galiausiai internautas pateikė galimą lapkričio 25 d. katastrofos priešistorę.

Anot jo, pernai lapkritį-gruodį greta oro uosto gyvenantys žmonės kreipėsi dėl padidėjusio orlaivių triukšmo naktį.

Dar 2001-ųjų balandį susisiekimo ir aplinkos ministrai buvo patvirtinę Orlaivių triukšmo ribojimo taisykles. Siekiant mažinti kenksmingą orlaivių triukšmo poveikį aplinkai, be kita ko, numatyta šalies tarptautiniuose oro uostuose riboti orlaivių skrydžius naktį.

„Tačiau… po 22 metų taisyklių galiojimo, kažkodėl nuo 2023 m. birželio vėl leista skraidyti Vilniuje naktį? – retoriškai klausė komentaro autorius. – Tai jei reikia Vilniaus oro uosto komersantams papildomų pinigų – iš komercinių ir krovininių skrydžių, kodėl turi kentėti gyventojai?“

Panašu, kad jis naktimis vykstančius skrydžius susiejo ne tik su „nežabojamu pelnu“, bet ir su pirmadienio nelaime.

„Naktiniai orlaivių skrydžiai yra visada rizikingi – tai ir naktis, tai ir pavargę pilotai, tai ir nepakankamo matomumo faktoriai ir t. t.“, – aiškino vyras.

Jis piktinosi, kad kone 14 tūkst. žmonių, gyvenančių ir būnančių šalia mieste esančio oro uosto, „turi kentėti ir nukentėti nuo riziką sukeliančio verslo subjekto ir objekto naktį“.

Internautas ragino uždrausti skraidyti naktį (nuo 24 val. iki 8 val.).

„Naktiniai – ir ypatingai žmonių „prabudimo“ metu – Europos oro uostuose, kurie yra miestų (didmiesčių) ribose – išvis uždrausti naktiniai skrydžiai!!! (kalba netaisyta – red. past.)“, – tvirtino jis.

Tą patį tekstą vyras paskelbė dar mažiausiai dviejose „Facebook“ grupėse (čia, čia, čia).

Laiką lemia komercija

Minėtas dviejų ministrų įsakymas dėl Orlaivių triukšmo ribojimo taisyklių tikrai neteko galios nuo praėjusių metų gegužės 13 d.

Lukas Balandis/BNS nuotr. Vilniaus oro uostas
Lukas Balandis/BNS nuotr. Vilniaus oro uostas

Nors jose buvo pažymėta, kad Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose „turi būti“ ribojami orlaivių skrydžiai naktį, neapibrėžtas nei nakties laikas, nei kokie tiksliai ribojimai turi būti įgyvendinti – nustatytas maksimalus skrydžių skaičius, leistinų ar draudžiamų skrydžių tipas, leistinas keliamas triukšmas ar pan.

Taigi neaišku, kuo remdamasis „Facebook“ vartotojas pasiūlė uždrausti skraidyti nuo 24 val. iki 8 val. Mat jo minimose taisyklėse nebuvo kalbama nei apie laiko rėmus, nei apie visišką draudimą.

Net ir šių taisyklių galiojimo metais lėktuvai Vilniaus oro uoste leisdavosi ir kildavo tuo metu ar beveik tuo metu, kai vyras siūlo visai uždrausti skraidyti. Tai patvirtina skrydžių įvairiais metais į ir iš Lietuvos sostinės laikai, įrašyti keleivių bilietuose.

Cituotame tekste užsiminta, kad Europos oro uostuose, kurie įsikūrę didmiesčių ribose, naktiniai skrydžiai visai uždrausti. Tame yra tik grūdas tiesos. Portalas 15min šių metų birželį jau rašė šia tema.

Įvairios taisyklės, kuriomis siekiama apriboti ant žemės juntamą orlaivių keliamo triukšmo poveikį tuo metu, kai dauguma gyventojų paprastai miega, galioja ne viename oro uoste. Jos apima skrydžių ribojimus, pakilimo ar pakilimo ir nusileidimo, antžeminių operacijų (variklių paleidimo ar riedėjimo) draudimus ir pan.

Iš anksto suplanuotų naktinių skrydžių ribojimai (kai kur – ir nuo 22 val. ar iki 6 val.) ypač paplitę Vokietijoje. Tačiau daug kur ramybės laikas yra gerokai trumpesnis nei 8 valandos.

Be to, jei taikomos panašios taisyklės, paprastai galioja skrydžių ribojimas, ne draudimas. Ir naktį būna leidžiami skrydžiai su specialiais leidimais, pašto, vyriausybinių, policijos, karinių, medicinos ar kitokios (pavyzdžiui, stichinių nelaimių atveju) pagalbos, evakuacijos, gelbėjimo ar paieškos lėktuvų skrydžiai, taip pat skrydžiai, nukreipti dėl oro sąlygų, techninių ar saugumo priežasčių.

Štai Leipcigo oro uoste (Vokietija), kaip tik iš kurio skrido Vilniuje nukritęs lėktuvas, nėra ribojimų krovininiams orlaiviams. Kai kur tam tikru metu leidžiami mažesnį triukšmą keliančių lėktuvų pakilimai ir nusileidimai, mokomieji skrydžiai.

Priimami ar išleidžiami vėluojantys lėktuvai (kai kur tam numatyti specialūs laikai, kai neleidžiami planiniai skrydžiai). Gali būti ribojamas bendras visų skrydžių naktį skaičius.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Lėktuvas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Lėktuvas

Europos Komisijos vertinimu, naktiniai skrydžiai vyksta labiau dėl komercinių nei eksploatacijos priežasčių. Naktimis dažnai skraido krovininiai lėktuvai.

Oro linijos išnaudoja paskutines ir pirmas paros valandas, kad pasivytų dėl vėlavimo prarastą laiką ir kitą dieną orlaiviai būtų pasirengę naujiems skrydžiams. Pigių ir nereguliarių (paprastai užsakomųjų atostogų) skrydžių bendrovės taip gali visiškai išnaudoti turimus lėktuvus, kad jie nestovėtų be darbo.

Gyventojai išsireikalavo ribojimų

Vilniaus yra vienas iš kelių Europos didmiesčių, kurių oro uostas nuo miesto centro yra nutolęs mažiau nei 10 km. Toli gražu ne visuose iš jų naktiniai skrydžiai ribojami (juoba draudžiami). Talino ir Rygos oro uostuose tokie skrydžiai vyksta.

Lisabonos oro uoste ruošiamasi nebeleisti skrydžių nuo 1 val. iki 5 val. Tiesa, kada naujovė įsigalios, kol kas neskelbiama. To išsireikalavo gyventojai, prašę ramybės nuo 23 val. iki 7 val. Į jų prašymą atsižvelgta, tik laikas sutrumpintas.

Berlyno Brandenburgo oro uostas / Bernd von Jutrczenka / dpa/picture-alliance
Berlyno Brandenburgo oro uostas / Bernd von Jutrczenka / dpa/picture-alliance

Kopenhagoje dar 2020 m. buvo nuspręsta atsisakyti naktinių komercinių skrydžių nuo 24 val. iki 6 val. Berlyne tylos valandos prasideda taip pat vidurnaktį, bet net ir po to čia priimami bei išleidžiami vėluojantys lėktuvai.

Taip pat skaitykite: Ar tikrai kitose Europos šalyse iš oro uostų naktį lėktuvai neskraido?

Informacijos apie ribojimus Bratislavoje, kurios oro uostas nuo centro nutolęs apie 9 km., nepavyko rasti.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Daugelyje Europos oro uostų tam tikrą laiką naktį tikrai draudžiami ar ribojami įprasti skrydžiai, bet ne visuose (net ir tuose, kurie yra netoli miesto centro). Yra ne vienas oro uostas, kuriame, kaip ir Vilniuje, lėktuvai kyla ir leidžiasi nuo vidurnakčio iki paryčių.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų