„Informuojame, kad Jūs galimai neteisėtai naudojatės valstybei priklausančia žeme. Prašome per 14 dienų pašalinti už Jūsų sklypo ribos esančius želdinius, statinius ar jų dalis, kurie visiems kauniečiams trukdo naudotis šalia jūsų sklypo esančia valstybine žeme. Nepašalinus kliūčių informacija apie galimus pažeidimus bus perduota Nacionalinei žemės tarnybai“, – gyventojus įspėjo Kauno miesto savivaldybės administracija.
Palygino duomenis
Praėjusį mėnesį patikrinimą atlikę savivaldybės atstovai „Kauno dienai“ išvardijo 9 Žemųjų Šančių sklypus, kurių savininkai galimai neteisėtai užėmė valstybei priklausančią žemę.
Anot jų, situacija paaiškėjo palyginus Registrų centro duomenis ir plotą, kuriuo gyventojai ar verslo subjektai realiai naudojasi. Remiantis savivaldybės skaičiavimais, Nemuno pakrantėje užgrobta apie 4 tūkst. kv. m, kitaip tariant, apie 40 arų žemės. Vieni ją užsodino tujomis, kiti įrengė tvoras ar pastatus. Be to, prieš mėnesį Šančiuose apsilankę Viešosios tvarkos skyriaus specialistai šalia serviso rado betoninėmis atliekomis užtvertą keliuką.
Remiantis savivaldybės skaičiavimais, Nemuno pakrantėje užgrobta apie 4 tūkst. kv. m, kitaip tariant, apie 40 arų žemės.
„Prieš įstatymus visi turi būti lygūs. Deja, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės spjauna į įstatymus ir jaučiasi lygesni už kitus. Žemuosiuose Šančiuose esančioje Nemuno pakrantėje užfiksavome ne vieną ir ne dvi vietas, kur valstybine žeme žmonės naudojasi lyg savo. Ji užgrobiama įvairiais būdais – ir tujomis, ir betono blokais, ir padangomis. Bet nepuolame kauniečių bausti. Įspėjome juos, kad susitvarkytų. Jei tai nebus padaryta, informaciją perduosime Nacionalinei žemės tarnybai“ , – prieš mėnesį kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius.
Užgrobė pakrantę?
15min primena, kad Žemųjų Šančių bendruomenės ir savivaldybės santykiai jau kurį laiką įtempti – vaizdingoje vietoje, Nemuno pašonėje, įsikūrę gyventojai priešinasi planams paupyje tiesti kelią. Išvydę įspėjamuosius pranešimus šančiškiai svarstė, gal taip miesto valdžia reaguoja į įsiplieskusį konfliktą?
Prie Šančiuose kilusio, Kauno plėtrą kritikuojančio judėjimo prisijungė ir kitų rajonų atstovai – gegužę paskelbtą Darnaus bendruomenių miesto įgyvendinimo deklaraciją pasirašė apie 20 bendruomenių.
15min anksčiau rašė, kad birželio 18 dieną, nesulaukę susitikimo su V.Matijošaičiu, bendruomenių atstovai sugužėjo į savivaldybės posėdį, kuriame merui ir tarybos nariams įteikė simbolinį dokumentą, raginantį bendradarbiauti su gyventojais.
Mes už tai, kad kiekviena bendruomenė ir nariai rūpintųsi miestu, bet nebūtinai užgrobti visą pakrantę.
Tądien apie Žemuosiuose Šančiuose savavališkai užimtą svetimą žemę pasisakė ir Kauno meras V.Matijošaitis: „Mes už tai, kad kiekviena bendruomenė ir nariai rūpintųsi miestu, bet nebūtinai užgrobti visą pakrantę. Nemuno pakrantės yra vertybė, kuri turi tarnauti visiems miestiečiams ir miesto svečiams.“
15min nusprendė pasidomėti, ar tikrai šančiškiai neteisėtai įsitaisė upės pakrantėje, o gal sulaukę įspėjimo – atlaisvino užimtą žemę?
Patikrinimą galima sieti su rekonstrukcija
15min savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko teiravosi, ar miesto valdžios inicijuotą patikrinimą Žemuosiuose Šančiuose galima sieti su planuojama pakrantės rekonstrukcija, nes savavališkai užimtos valstybinės žemės atvejų pasitaiko visame Kaune.
„Dėl Žemuosiuose Šančiuose užgrobtos žemės situacija paprasta: projektuotojai, rengdami naujosios gatvės projektinius pasiūlymus, pastebėjo, kad už dalies privačių sklypų ribų stovi tvoros, pasodinti želdiniai, stovi įvairūs pastatai tokie kaip sandėliukai ar pašiūrės.
Patikrinus iš projektuotojų gautą informaciją ji pasitvirtino – paaiškėjo, kad daliai Žemųjų Šančių gyventojų valstybinė žemė tapo nuosava. Todėl Viešosios tvarkos skyriaus specialistai įspėjo valstybinę žemę užgrobusius kauniečius susitvarkyti. Ši teritorija nėra kažkuo išskirtinė. Nuo pat 2015 metų nuosekliai dirbame, kad Kaune nebeliktų savavališkų valstybinės žemės užgrobimų ir neteisėtų statinių“, – paaiškino jis.
„Įspėjimus esame įteikę daugiau nei 900 valstybinę žemę užgrobusių metalinių garažų savininkų. Daugiausiai tokių atvejų užfiksavome Petrašiūnų, Panemunės ir Šančių seniūnijose. Neskaitant smulkesnių atvejų, dar verta paminėti senamiestyje neteisėtai pastatytą nelegalių pastatų kompleksą, J.Gruodžio gatvėje pastatytus nelegalius garažus, Panemunėje ant valstybinės žemės neteisėtai pastatytą pirtį bei kitus atvejus“, – paklaustas, ar savivaldybės atstovai domisi valstybinės žemės pasisavinimu kitose miesto vietose bei paprašytas nurodyti, kur dar šiemet atlikti patikrinimai, atsakė V.Šiliauskas.
Kontrolė – NŽT funkcija
NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė 15min atkreipė dėmesį, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė yra Nacionalinės žemės tarnybos funkcija.
„Tuo tarpu, – paaiškino ji, – minėti Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos specialistai akivaizdžius pažeidimus (pvz. betono blokus, padangas ir pan.) nustatė pagal savo kompetenciją.“
Paklausta, kiek neteisėtų valstybinės žemės naudojimo atvejų yra užfiksuota Žemuosiuose Šančiuose, 15min pašnekovė atsakyti negalėjo, nes specialistai dar neatliko patikrinimo.
Anot jos, NŽT Kauno miesto skyrius, susipažinęs su anksčiau „Kauno dienoje“ paskelbta medžiaga ir nelaukdamas atskiro savivaldybės kreipimosi, sureagavo į viešai paskelbtą informaciją ir į trečiojo ketvirčio patikrinimų planą įtraukė namų valdų, išsidėsčiusių palei Nemuno pakrantės dviračių ir pėsčiųjų taką, patikrinimą.
Paklausta, kiek neteisėtų valstybinės žemės naudojimo atvejų yra užfiksuota Žemuosiuose Šančiuose, 15min pašnekovė atsakyti negalėjo, nes specialistai dar neatliko patikrinimo.
„Patikrinimo metu NŽT specialistai, vykdydami tik jiems teisės aktais priskirtą funkciją – vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę – išsamiai išnagrinės galimai neteisėtus valstybinės žemės užėmimo atvejus ir, nustačius pažeidimus, imsis priemonių pagal kompetenciją dėl administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus pažeidimus taikymo, taip pat esant poreikiui pagal kompetenciją imsis priemonių dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo“, – teigė A.Lisauskienė.
15min pašnekovė taip pat paaiškino, kad NŽT patikrinimus atlieka remiantis metiniu planu, kiekvienam ketvirčiui planuodama atitinkamą kiekį planinių ir neplaninių žemės naudojimo patikrinimų.
Per metus – 50 galimų pažeidimų
„Antrąjį metų ketvirtį NŽT Kauno miesto skyriuje buvo atlikti 65 (planiniai ir neplaniniai) žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai. Atliekant patikrinimus pagal pateiktus piliečių pareiškimus, pranešimus, skundus, anoniminius pranešimus, Kauno mieste vidutiniškai per metus yra užfiksuojama apie 50 galimų valstybinės žemės užėmimo atvejų, kurie didžiąja dalimi nustatomi prie gyventojų privačių žemės sklypų“, – 15min nurodė ji.
A.Lisauskienė taip pat pabrėžė, kad patikrinimus NŽT atlieka ne tik siekdami išsiaiškinti galimus savavališkus valstybinės žemės užėmimus, bet ir norėdami išsiaiškinti, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ar žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, ar laikomasi žemės sklypams nustatytų žemės servitutų, ar nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėnaudos riboženkliai ir geodeziniai punktai ir t. t.).
