15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 01 30

Po kontakto su sergančiu tymais pasiskiepyti skubėjusi kaunietė 22 kartus išgirdo „ne“

Šiandien jau aišku, kad Kauno klinikinėje ligoninėje iki sausio 29 d. buvo gydomos dvi tymais užsikrėtusios Kauno klinikų darbuotojos. Į redakciją kreipėsi susirūpinusi kaunietė Karina (vardas pakeistas), kuri teigia turėjusi kontaktą su viena iš sergančių slaugytojų. Sužinojusi apie tai, moteris ėmė ieškoti, kur pasiskiepyti. Tačiau net 22 Kauno bei Vilniaus gydymo įstaigos ištarė jai „ne“.
Skiepai
Skiepai/ Asociatyvi nuotr. / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Šiuo metu visur rašo apie tai, kad plinta tymų liga. Yra užsikrėtusios ir dvi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos med. sesutės. Tačiau ligoninė tai slepia, neinformuoja kitų personalo darbuotojų.

Aš esu žmogus, kuris tiesiogiai kontaktavo su užsikrėtusiu asmeniu ir esu didelėje rizikos zonoje. Kauno klinikose nedirbu. Apie tai, kad galėjau užsikrėsti, sužinojau atsitiktinai – gal trečią dieną po kontakto. Turėjau viltį gauti vakciną nuo tymų. Tačiau iš 22-iejų Kauno bei Vilniaus gydymo įstaigų (privačių ir valstybinių, ligoninių bei klinikų, centrų) nė viena neturėjo vakcinos arba traktavo, kad ne savo pacientų negali paskiepyti, ir siuntė į mano šeimos sveikatos centrą. Šis atsisakė skiepyti, nors ir turi vakcinų, nes, kaip teigė, jos yra skirtos vaikams.

Konsultuojantys telefonu gydytojai paaiškino, kad turėjau galimybę per 72 valandas pasiskiepyti, taip užkirsdama kelią galimai ligai. Tačiau vakcinos aš negavau iš nė vienos iš 22-iejų gydymo įstaigų. Gal kas paaiškins, kaip elgtis žmonėms, kurie nėra paskiepyti ar yra skiepyti seniai? Gal situaciją galėtų pakomentuoti sveikatos apsaugos ministras?“, – teiravosi kaunietė.

Tačiau iš 22-iejų Kauno bei Vilniaus gydymo įstaigų nė viena neturėjo vakcinos arba traktavo, kad ne savo pacientų negali paskiepyti.

Sužinojusi apie tai, kad gali būti užsikrėtusi, kad tiesiogiai kontaktavo su sergančiu tymais asmeniu, ji pirmiausiai kreipėsi į privačią šeimos kliniką, kurioje yra registruota, tačiau ten buvo priimta nemaloniai. Moteris nenori įvardyti gydymo įstaigos, nes žada toliau ten lankytis.

„Ten man paaiškino, kad reikėtų pasiskiepyti, bet skiepai skirti vaikams. Kiti gydytojai iš to juokėsi. Vakcina juk ta pati. Dar mano gydymo įstaigoje paklausė, kodėl iš viso atėjau, jei manau, kad sergu – užkrėsiu kitus. Liepė ieškoti vakcinos kitur.

Tą vakarą, apimta pesimistinės nuotaikos, bandžiau gelbėtis – skambinau visoms iš eilės Kauno ir Vilniaus gydymo įstaigoms. Niekas negalėjo padėti. Vieni teigė, kad ne savo pacientų neskiepys, kiti, ypač privačios klinikos ir centrai, aiškino, kad sutrikęs vakcinų tiekimas, paprasčiausiai neturi. Ne viena vieša poliklinika kalbėjo apie gripo epidemiją. Tai, manau, didžiulė problema. Juk didelė suaugusiųjų dalis yra negavę šio skiepo arba skiepyti tik kartą“, – tikino Karina.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skiepai

Teko važiuoti į Vilnių ir susimokėti

Po viso to kryžiaus žygio vakcinos link, kitą dieną, tiesa, praėjus kritinėms 72 val., su ja susisiekė viena privati gydymo įstaiga Vilniuje, su kurios atstovais ji buvo bendravusi išvakarėse. Šie sutiko pagelbėti. Moteris su šeima vyko iš Kauno į Vilnių, kur buvo paskiepyti. Už skiepą ir konsultaciją teko susimokėti, nors, jei skiepijamasi toje įstaigoje, kurioje asmuo yra registruotas, skiepas yra nemokamas.

„Labai maloniai ten mus priėmė, papasakojo viską apie ligą. Rekomendavo pasidaryti po 20-ies dienų kraujo tyrimą, įsitikinti, kad antikūnai susiformavo“, – teigė kaunietė.

Ji jaučiasi gerai, tymų požymių nematyti, tačiau inkubacinis laikotarpis dar nesibaigė.

Dvi slaugytojos išties susirgo

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė 15min patvirtino, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas įstaigą yra informavęs apie tai, jog dvi Kauno klinikų darbuotojos yra užsikrėtusios tymais. Kur užsikrėtė, dar aiškinamasi.

Visus infekcinių susirgimų epidemiologinius tyrimus, pasak jos, atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), o pacientai, sergantys infekcinėmis ligomis, gydomi Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikoje.

„Šiuo metu neturime patvirtintų duomenų, kad daugiau darbuotojų ar Kauno klinikų pacientų būtų užsikrėtę tymais. Ligoninė visuomet imasi visų reikiamų veiksmų infekcijų kontrolei užtikrinti.

Suprantame žmonių susirūpinimą ir norime dar kartą priminti, kad vienintelis ir patikimiausias apsisaugojimo nuo tymų būdas yra vakcinacija, kuri Lietuvoje pradėta naudoti nuo 1964 metų. Skiepais rūpinasi pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, o Kauno klinikų darbuotojai yra raginami ir gali pasiskiepyti nemokamai Šeimos medicinos klinikoje“, – teigė A.Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Sausio 30 d. patvirtintų tymų atvejų Kauno klinikose, anot jos, nebuvo fiksuota.

Wikimedia.org nuotr./Tymų virusas
Wikimedia.org nuotr./Tymų virusas

Moterys jau išleistos iš ligoninės

Tai, kad dvi Kauno klinikų darbuotojos buvo gydomos Kauno klinikinėje ligoninėje, patvirtino šios įstaigos Komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.

„Pas mus sausio 24 d. buvo paguldytos dvi pacientės, kurioms įtarti tymai po galimo kontakto su sergančiu žmogumi. Tiksli diagnozė paaiškėjo po atliktų laboratorinių tyrimų, tačiau ir iš simptomų – išbėrimų kūne bei karščiavimo – įtarta, jog pacientės susirgo būtent šia liga. Pacienčių būklė buvo patenkinama, komplikacijų nekilo. Atlikti tyrimai patvirtino, kad tai – tymai. Sausio 29 d. abi moterys išleistos iš ligoninės į namus“, – 15min informavo S.Tvirbutas.

Sausį Kauno klinikinėje ligoninėje būta ir dar vieno tymų atvejo – serganti moteris gydyta 8 paras, jai buvo diagnozuotas dar ir sinusitas bei ausies uždegimas. Šias infekcijas sukėlė virusinės ligos komplikacija.

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų I skyriuje, pasak S.Tvirbuto, kasmet gydomi keli tymais susirgę žmones.

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų I skyriuje, pasak S.Tvirbuto, kasmet gydomi keli tymais susirgę žmones. Jie guldomi į specialias izoliuotas palatas, o lankantis personalas dėvi apsaugines kaukes. Infekcinių ligų skyrius yra pritaikytas priimti įvairiomis infekcinėmis ir užkrečiamomis ligomis sergančius ligonius, atitinkamai tam pasirengęs ir personalas.

„Vakcinų ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje ir savo reikmėms turime, o suaugusių poliklinikoje, deja, jas jau pabaigėme, bet paskelbtas konkursas naujai partijai įsigyti“, – tai, kad vakcinų suaugusiesiems neturi, patvirtino Kauno klinikinės ligoninės atstovas.

Registruota jau 13 atvejų

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistė Nerija Kuprevičienė 15min teigė, kad, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota jau 13 laboratorijos tyrimais patvirtintų tymų atvejų.

„Kiekvienu tymų atveju Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atlieka susirgimo epidemiologinį tyrimą, kurio metu aiškinasi, kas yra sąlytį turėję (kontaktiniai) asmenys, ir vertina jų riziką užsikrėsti. Sąlytį su sergančiu tymais turėjusiems asmenims rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti per 72 val. po kontakto. Nepasiskiepijus per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį – 21 dieną“, – paaiškino N.Kuprevičienė.

Pasak jos, visos Kauno apskrities gydymo įstaigos yra informuotos apie skiepijimų eigą. Skiepijama ta pačia, kaip ir pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, trivalente tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina ir ta pačia tvarka. Sąlytį turėję asmenys skiepijami valstybės biudžeto lėšomis.

„Taip, kitos gydymo įstaigos, kuriose nevykdomi profilaktiniai vaikų skiepijimai, gali neturėti šios vakcinos. Jeigu kyla problemų, prašytume informuoti NVSC teritorinį departamentą pagal gyvenamąją vietą, kuris atliks tymų atvejo epidemiologinį tyrimą bei sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimą. O gydymo įstaigoje, kurioje asmuo prisirašęs, situacija būtų aiškinamasi konkrečiai“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.

Gydymo įstaigos, kuriose nevykdomi profilaktiniai vaikų skiepijimai, gali neturėti šios vakcinos.

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skiepijimu, pasak jos, rūpinasi darbdavys. Vadovaujantis infekcijų kontrolės reikalavimais, sergančius tymais prižiūri ir jiems paslaugas teikia tik neimlūs tymams darbuotojai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais