Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad tiek Lenkijos viduje, tiek santykiuose su Europos Sąjunga ar Lietuva labiausiai tikėtinas tęstinumas, nes nėra tikslo keisti politikos, leidžiančios laimėti rinkimus.
„Manau, kad tikėtinas dabar vykdytos politikos tęstinumas, tiek šalies viduje, nes buvo nemažai naujų pažadų rinkėjams išsakyta susijusių su ekonominiais socialiniais klausimais ir tai, kas jau padėjo atrodo gerai pasirodyti šiuose rinkimuose, turbūt bus tęsiama, ypač jeigu Lenkijos ekonomika toliau augs“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.
„Veikiausiai matysime panašią politiką, kokią matėme ir pastaraisiais metais“, – pridūrė jis.
„Įstatymas ir teisingumas“ surinko 43,6 proc. balsų ir užsitikrino absoliučią daugumą būsimos kadencijos parlamente, rodo balsavusių rinkėjų apklausos.
„Ipsos“ atliktų apklausų duomenimis, partija užsitikrino 239 mandatus 460 vietų žemutiniuose Lenkijos parlamento rūmuose.
Opozicinė „Pilietinė koalicija“ rinkimuose gavo 27,4 proc. balsų (130 vietų), Demokratinės kairės sąjunga (SLD) – 11,9 proc. balsų (43 vietas).
ES turi svarbesnių klausimų
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis sako, kad nepaisant ankstesnių ginčų po PiS pergalės Lenkijos santykiuose su Europos Sąjunga (ES) rimtesnių rūpesčių nekils, nes bendrija šiuo metu sprendžia svarbesnius klausimus.
Varšuva ir Briuselis yra įsivėlę į teisinį mūšį dėl 2016 metais Lenkijoje pradėtos teismų sistemos pertvarkos.
Lenkija tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir išlaisvinti sistemą nuo komunistinių laikų palikimo. Europos Komisija kaltina Varšuvą siekiant apriboti teismų sistemos nepriklausomybę.
Š.Liekis BNS sakė, kad „lenkiškos teisingumo įgyvendinimo problemos“ šiuo metu nėra esminės, turint omenyje Vengrijos elgesį ir santykius su Turkija.
„Tame kontekste pretenzijos Lenkijai atrodo pakankamai nerimtai“, – BNS sakė Š.Liekis.
Pasak jo, Lenkijos santykiai su ES neturėtų blogėti, nes 90 proc. lenkų įvardija save proeuropietiškais.
R.Vilpišauskas pridūrė, kad Lenkijos valdantieji pastaruoju metu stengėsi sumažinti šalies izoliaciją Europoje dėl kilusių konfliktų tarp Varšuvos ir Briuselio.
Lietuvos ir Lenkijos santykiuose dažniau akcentuojamas sutarimas
R.Vilpišauskas sako, kad dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose dažniau turėtų būti akcentuojama tai, dėl ko šalys sutaria ir gali dirbti kartu nei tai, kur pozicijos išsiskiria.
„Yra sutarimas svarbiausiais saugumo klausimais, dėl požiūrio į Rusiją iš esmės sutampa valdančiųjų Lenkijoje ir Lietuvos valdžios pozicijos. Be to, Lietuva turi ir daug interesų, susijusių su infrastruktūros projektų įgyvendinimu, tai man atrodo, kad dėl to, kaip jau tapo įprasta per paskutinį pusmetį ar metus, dažniau turėtų būti akcentuojama, tai dėl ko Lietuva ir Lenkija sutaria“, – sakė politologas.
Š.Liekis teigė pokyčių dvišaliuose santykiuose nesitikintis.
„Esminių pokyčių aš nematau, tuo labiau, kad ir Lietuva vykdo tokią iš vienos pusės paramos Lenkijai politiką, kaip dabar yra, man atrodo šitame kontekse, netgi Vyriausybės iniciatyva Kačinskį apdovanoti, tos visos iniciatyvos prisideda prie to“, – sakė Š.Liekis.
Pasak R.Vilpišausko, net jeigu Vyriausybę Lenkijoje formuotų kita iš daugiausia balsų gavusių partijų, dvišaliai santykiai, ypač saugumo srityje, su Lietuva liktų panašūs.
„Turbūt pagrindinis pokytis būtų susijęs su Lenkijos valdžios požiūriu į tuos klausimus, kurie kelia daugiausiai diskusijų Europos Sąjungos institucijose – požiūris į teismus, žiniasklaidą, galbūt iš dalies į dosnias išmokas, kurias kol kas leido finansuoti ekonomikos augimas. (...) Nemanau, kad labai skirtųsi dvišalių santykių darbotvarkė, kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius“, – teigė R.Vilpišauskas.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai ėmė šiltėti prieš kelerius metus. Svarbus lūžis įvyko 2017-aisiais, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.
Abi šalys vėl keičiasi aukšto lygio vizitais, sušvelnėjo Lenkijos retorika dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėties.
Lenkija siekia Lietuvos paramos ginče su Europos Sąjungos institucijomis, kurios Varšuvai grasina sankcijomis dėl teismų reformos.
