Lietus šlaite išnešė smėlį, dėl to atsirado pusantro centimetro pločio ir maždaug 25 metrų ilgio plyšys. Trečiadienį iš ryto, kaip teigia Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinio muziejus ir jo rangovai ėmėsi plyšio likvidavimo priemonių – esamos nuošliaužos kūne nukasinėjamas atplyšęs paviršiaus sluoksnis, jį nuplaniruojant vietoje.
Šiuo metu pagrindiniai avarijos grėsmės likvidavimo darbai eina į pabaigą. Juos planuojama baigti iki šios dienos pabaigos.
Po trečiadienio liūties, kaip skelbia ministerija, didesnių pasekmių išvengta.
„Gedimino aikštelėje esanti veja arčiau Aukštutinės pilies rūmų buvo uždengta apsaugine plėvele, iš Gedimino kalno archeologinių tyrimų vietos nuolat buvo pumpuojamas vanduo. Taip buvo sumažintas kritulių patekimas į Gedimino kalno giluminius sluoksnius“, – apie tai, kaip buvo ruošiamasi liūčiai, pasakoja pranešime.
Geologijos tarnyba Vyriausybei, Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, taip pat Nacionaliniam muziejui pateikė rekomendacijas pietrytinio kalno šlaitui gelbėti. Išvados teikiamos po Lenkijos geologų atlikto tyrimo, kuriuo nustatyta, kad kalnas yra labiau pralaidus vandeniui, nei manyta anksčiau, ir tai greitina nuošliaužų formavimąsi.
Ant Gedimino kalno planuojama įrengti laikinąjį drenažą, o pietrytinio šlaito bermos šiaurinėje dalyje – vandeniui nelaidžias dangas, kad kritulių vanduo nepatektų po pietrytine Gedimino kalno nuošliauža ir jie būtų nukreipti į lietaus kanalizaciją.
Trečiadienį geologai pasiūlė atlikti papildomus geologinius ir geotechninius tyrimus, siekiant tiksliai įvertinti Gedimino kalno šlaito stabilumą, kad būtų galima tinkamai įrengti drenažo sistemą ir kitas priemones pašalinti vandeniui iš šlaito grunto.
Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją dėl kalno, tai leido Vyriausybei liepos pradžioje skubiai skirti beveik 3 mln. eurų skubiems kalno tvarkymo darbams. Kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus teigimu, kitąmet sistemiškesniam kalno tvarkymui planuojami dar 5 mln. eurų.
Gedimino kalnas yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos.
Kultūros ministerija informuoja, jog antradienį kalno šiaurės vakarų šlaite pradėjo dirbti specialus ekskavatorius, kuriuo įrengiami gruntiniai pagrindai nuošliaužos pažeistame šlaite, vėliau bus montuojama drenažinė, montuojamos tinkladėžės, užpildytos dolomitine skalda, bus atkuriamas buvęs žemės paviršius. Šiuos darbus ketinama užbaigti 2018 metų antroje pusėje.
Praėjusią savaitę kalno Aukštutinių rūmų kiemeliai, teritorija tarp rūmų sienų ir gynybinės sienos, taip pat archeologinių tyrimų vieta užklota lietaus vandeniui nelaidžia plėvele.
