Šis beveik ketverius metus Vilniaus pataisos namuose kalintis nuteistasis – vienas iš pirmųjų, kurio prašymą anksčiau išeiti į laisvę patenkino lygtinio paleidimo komisija. Vyras tikina, kad nuo liepos pradėjęs galioti probacijos įstatymas arba įkalinimui alternatyvi bausmė – jam puiki proga savarankiškai gyventi laisvėje.
„Noriu savarankiškai gyventi. Atsibodo viskas, rutina. Pirmiausiai ieškočiau buto, darbo, turiu šiek tiek susitaupęs, kad galėčiau sumokėti“, – kalbėjo vyriškis.
Dar šį mėnesį iš įkalinimo įstaigų į laisvę greičiausia bus paleista mažiausiai 10 nuteistųjų. Planuojama, kad iki metų pabaigos lygtinis paleidimas bus taikomas pusantro tūkstančio kalinčiųjų.
Teisingumo ministras ramina, kad į laisvę bus paleisti tik tam pasirengę asmenys.
„Kas labai smarkiai pasikeitė nuo formalių kriterijų, kurie nelabai ką sako apie asmenį, tarkime, kad jis turėjo ar neturėjo nuobaudų – tai gali ką nors reikšti arba gali nereikšti nieko. Bet tarkime, ar asmuo linkęs aktyviai dalyvauti subkultūrų gyvenime ar neaktyviai, jau daug ką pasako. Be to, ar jis turi realius planus, ką jis veiks laisvėje, ar neturi, koks jo emocinis pasirengimas“, – aiškino teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
„Kaip ministras ir sakė, pats paleidimas yra sraigtelis. Čia bus leidžiama žmogui adaptuotis, būti priežiūroje, nes kai išeini į laisvę, patiri šoką“, – dėstė Lietuvos kalinių globos draugijos Reabilitacinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė.
Žadama, kad anksčiau laiko paleisti asmenys bus griežčiau kontroliuojami pasitelkiant ir specialius elektroninius įrenginius. Pritvirtinus juos prie kojos, pareigūnai nuotoliniu būdu galės stebėti, ar asmuo laikosi teismo apribojimų.
Šis prietaisas bus užsegamas teismo sprendimu ir tik asmeniui sutikus.
