„Iki šito infekcijos protrūkio požiūris buvo toks, kad reikia konsultuoti, o ne tikrinti, pirmus metus reikia duoti veikti, per daug nesikišant. Klaipėdos atvejis parodė, kad ne visada pasiteisina toks principas ir yra įstaigų, kurios piktnaudžiauja, todėl manau, kad turėsime peržiūrėti šias tvarkas“, – spaudos konferencijoje sakė A.Veryga.
Klaipėdos hospise koronavirusu užsikrėtus 33 slaugomiems asmenims, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nustatė, kad leidimas-higienos pasas išduotas tik vienai lovai.
NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė teigė, kad leidimas įprastai yra suteikiamas dar prieš įstaigai pradedant veiklą, todėl apie realų slaugomų asmenų kiekį žinoti neįmanoma.
Be kita ko, anot jos, visuomenės sveikatos specialistai gali tikrinti tik tas patalpas, dėl kurių įstaiga prašo leidimo.
„Įstaigos paprastai kreipiasi dėl higienos paso, kai jos dar neveikia, jos neturi jokios teisės veikti, nes, išdavus higienos pasą, jos dar turi gauti sveikatos priežiūros licenciją. (...) Mūsų specialistai tikrina patalpas, žiūri tas, kurias nurodo pareiškėjai, vertina tik tokia apimtimi, kokia nurodyta pareiškėjų prašymuose. Mes teisės neturime vaikščioti po patalpas, apie kurias mums nepranešė niekas“, – sakė R.Lingienė.
Valstybinę ligonių kasą Klaipėdos hospisas šių metų pradžioje oficialiu raštu informavo, kad savo įstaigoje turi 40 slaugos ir 12 paliatyviosios slaugos lovų.
Pasak VLK, stabdyti arba naikinti sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos sutartį su ligonių kasa galima tuomet, kai ji nebetenka licencijos, nevykdo sutartyje numatytų sąlygų.
Licenciją išduoda Akreditavimo tarnyba, įvertinusi įvairius aspektus, tarp jų – ir higienos pasą.
Vis dėlto, R.Lingienė sako, kad visuomenės sveikatos specialistai tikrinti, ar įstaiga laikosi higienos paso reikalavimų, savarankiškai pirmuosius metus negali.
„Leidimas-higienos pasas išduodamas vieną kartą, po to, esant prašymui, tikslinamas. (...) Antrą kartą, mūsų iniciatyva, galima tikrinti pagal specialų teisinį reglamentavimą, bet ne anksčiau kaip po metų, jei negauname skundų ar pranešimų dėl veiklos“, – kalbėjo ji.
Klaipėdos hospisui leidimas-higienos pasas, anot NVSC, suteiktas pernai gegužę.
Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras, planuojama, kad institucijos, kurios tikrina gydymo įstaigas ir jų teikiamus duomenis, tą turėtų daryti kartu.
„Galvosime, kaip užtikrinti, kad institucijos, kurios tikrina įstaigas – tiek NVSC, tiek Ligonių kasos, tiek Akreditavimo tarnyba – kad darytų bendrus patikrinimus, kad neatsitiktų taip, kad kiekvienas tikrina savo sritį. Ne kiekvienu atveju tos įstaigos pabendrauja tarpusavyje“, – sakė A.Veryga.
Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla Klaipėdos hospise.
Ikiteisminį tyrimą nuspręsta pradėti po to, kai gauti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento atlikto hospiso patikrinimo rezultatai.
NVSC Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas BNS yra sakęs, jog Klaipėdos hospiso adresu veikia dvi įstaigos: UAB „Klaipėdos hospisas“ bei viešoji įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, higienos pasą turi pastaroji.
Hospise, tuo tarpu, slaugyti 38 pacientai, 33 iš jų užsikrėtė koronavirusu, du užsikrėtusieji mirė.
