Pradėjusieji linkę nemesti
Kaip LRT.lt sakė Beata Kazakevič, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro darbuotoja, moksleivių prašoma apsispręsti, kokį būrelį nori lankyti ir suskubti sudarinėti sutartis rugsėjui artėjant. Į baseiną esą daugiausiai vaikų užsiregistruoja dar birželį. Šiame centre populiariausi išlieka šokiai, muzika, keramika, dailė ir baseinas.
Pašnekovė neigė kalbas, kad į būrelius susirenka nemažai moksleivių, tačiau per mokslo metus daug vaikų „nubyra“, o išlieka tik tie, kuriems iš tiesų įdomu. „Dažniausiai vaikai būrelius išlanko visus metus“, – patikino B. Kazakevič. Panašiai kalba ir Kauno plaukimo mokyklos darbuotoja, kurios teigimu, į treniruotes ateina vis daugiau suinteresuotų moksleivių, kurie nemeta užsiėmimų po kelių savaičių ar mėnesio.
„Jau kas ateina plaukti, tai plaukia. Būna vienas kitas atkrenta, pritingi lankyti treniruotes, bet tokių nėra daug. Skambučių po Olimpiados turime labai daug, bet treneriai dar atostogauja ir grupių nesudarinėjame. Apskritai prieš mokslo metus pastebime padidėjusius srautus. Sutalpinsim visus norinčius, sienos nestoros – praplėsim kaip nors“, – optimistiškai į galimą vietų trūkumą žiūrėjo Šilainiuose esančio baseino darbuotoja. Skaičiuojama, kad plaukti čia ateina apie 300 moksleivių, kai kurie jų – su gydytojų siuntimais.
Reklamuojant mokykloje – per daug nesusižavi
Justinos Rutkauskaitės, Kauno irklavimo mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui teigimu, daugiausiai norinčių treniruotis būna vasarą, kai geras oras ir vaikai vieni per kitus sužino apie esančią galimybę irkluoti. „Kai treneriai eina per mokyklas, ne tiek daug ateina vaikų“, – pastebi J. Rutkauskaitė.
Pasak pavaduotojos, pagrindiniai priėmimai čia prasideda spalį, o treniruotės rengiamos ištisus metus – vasarą vandenyje, žiemą – baseine, slidinėjant ar treniruoklių salėje. Kitaip nei baseinuose, čia dėl Olimpiados srautai esą nepasikeitė, galbūt tik padidėjo žinomumas.
„Patys vaikai gal daugiau suinteresuoti ir žiūrėti, ir treniruotis, tada mažiau vaikų meta užsiėmimus. Apskritai tai vasarą patraukliau jiems užsiimti šia veikla vandenyje, o su treniruokliais dirbti nori ne visi“, – paaiškino J. Rutkauskaitė.
Populiariausi – sportas, muzika ir dailė
Jau ne vienerius metus internete yra projektas – specializuotas skelbimų portalas – „Asfaltovaikai.lt“ – talpinantis informaciją apie vaikų ir jaunimo užklasinę veiklą. Portale yra galimybė registruotis ir skelbtis būreliams, užklasinėms veikloms.
Projekto vadovas Andrius Šilovas LRT.lt sakė, iš viso puslapyje yra apie 700 užsiregistravusių būrelių, veiklos krypčių skaičiuojama apie 200-300. „Čia yra ir detalioji paieška, kai galima greitai ir lengvai atsekti tai, kas domina. Pavyzdžiui, jeigu kažkas turi penkmetį sūnų, kurį nori leisti į futbolą, tarkime, vakarinėje Vilniaus dalyje, tai gali išsiaiškinti, ar apskritai yra tokios veiklos, ar neverta ieškoti“, – projektą trumpai pristatė vadovas.
Anot A. Šilovo, sunku pasakyti, kiek apskritai Lietuvoje yra būrelių. Esą Švietimo ir mokslo ministerija prižiūri valstybinius, savivaldybių būrelius, bet be jų yra begalė privačių ar individualios veiklos. „Pavyzdžiui, studentas mokosi kokioje nors konservatorijoje, o po studijų moko vaikus groti, tai niekur neregistruojamas. Aš manau, kad iš viso Lietuvoje turėtų būti apie 2500-3000 būrelių. Žinoma, yra daug neveikiančių, sezoninių, tai tas skaičius kinta“, – LRT.lt dėstė pašnekovas. Dažniausiai puslapyje esą ieškoma sporto, kovos menų ir šokių užsiėmimų.
Švietimo informacinių technologijų centras skaičiuoja, kad 2011-aisiais daugiausiai vaikų neformaliojo švietimo įstaigose rinkosi sportą (33 805), muziką (32 606) bei dailę (12 901). Nemažai vaikų lanko choreografiją (7 445), kur kas mažiau turizmą (1 842). Mažiausiai – informacinių technologijų krypties užsiėmimus (410).
