Apie tai, kad rinkimų dieną patyrė kelis neapykantos išpuolius, homoseksuali Laisvės partijos kandidatė į Seimą savaitgalį pasipasakojo feisbuke.
„Šiomis savaitėmis gavau didelę dozę neapykantos įvairiomis formomis. Ar tikrai dėl video? Ar tikrai dėl to, kad esu tikinti ar dėl to kas esu?
Atsakymas paprastas ir stulbina – daug žmonių nešiojasi nepagrįstas baimes ir neapykantą, net tada, kai dangstosi Šventuoju Raštu ar ,,tradicijomis“. Ir tai paliečia ne tik mane, bet ir mano artimą aplinką“, – feisbuke rašė A.Sakalauskaitė.
Ji tikino, kad rinkimų sekmadienį neblaivūs jaunuoliai bandė įsiveržti į sinagogą, kurioje vyko repeticija, bei daužė organizacijos, kurioje ji dirba, langus.
„Rinkimų dieną teko kelis kartus kviesti policiją. Nežinau, kiek tai susiję su tuo vaizdo įrašu, bet yra gerai žinoma, kad su choru mes repetuojame būtent toje sinagogoje, tai tas atėjimas ir įvairiausių dalykų kalbėjimas galimai gali būti susijęs su tuo, kad būtent aš ten buvau“, – teigė A.Sakalauskaitė.
Tačiau per rinkimus vargonininkė patyrė dar vieną smūgį – bažnyčios, kurioje ji groja vargonais, kunigas, paprašė į darbą kol kas negrįžti.
15min susisiekus su A.Sakalauskaite, ji patvirtino, kad po pasirodžiusio rinkiminio vaizdo klipo jos buvo paprašyta bažnyčioje laikinai nebesirodyti.
„Savo rinkiminės kampanijos metu padarėme vaizdo klipą, kuriame parodžiau, kaip atrodo mano sekmadienis – grojau mišiose, su organizacija sodinome ąžuolą ir panašiai. Tame įraše aš neslepiu savo lytinės orientacijos.
Po to įrašo kunigas, pas kurį dirbau, sulaukė labai daug skambučių iš įvairių Lietuvos miestų, žmonės pradėjo daryti jam spaudimą, kaltino jį, kad leidžia man dirbti ir groti bažnyčioje. Jis paprašė manęs daugiau nebegroti, nes akivaizdu, kad tas spaudimas jį paveikė“, – pasakojo A.Sakalauskaitė.
Pasak jos, su kunigu ji dar bandė kalbėtis, šis atsakė, kad jo telefonas netilo tris dienas, nes pasipiktinimų banga buvo didžiulė.
„Kunigas pasakė: jeigu nenori man pakenkti, kurį laiką tikrai nesirodyk. Pasakiau jam, kad niekada neturėjau jokio tikslo kam nors pakenkti, o tai, ką jis išgyvena tris dienas, aš išgyvenu visą gyvenimą“, – 15min kalbėjo moteris.
Pasak A.Sakalauskaitės, kunigas apie jos orientaciją žinojo, tačiau iki šiol jam tai netrukdė. Ji pripažįsta, jog skaudu, kad neatsiranda žmonių, kurie palaikytų kunigą ir pasakytų kitą nuomonę.
Kunigas: Ausma bažnyčioje nebedirbs
15min susisiekė ir su Šventežerio parapijos klebonu kun. Egidijumi Juravičiumi. Jis pripažino, kad gautos neapykantos žinutės yra viena iš priežasčių, kodėl vargonininkė nebegali dirbti bažnyčioje, tačiau kunigas pabrėžė, kad pagrindinė atleidimo priežastis yra A.Sakalauskaitės politiniai siekiai keisti įstatymus, kurie iš esmės prieštarauja Bažnyčiai.
„Apie jos orientaciją sužinojau gal po pusmečio, kai ji buvo priimta dirbti. Kadangi ji ten jokių propagandų nedarė, gražiai grojo, tai jokių priekaištų neturėjau. Bet Katekizme juk parašyta, kad homoseksualizmas laikomas dideliu iškrypimu, o homoseksualūs veiksmai savo prigimtimi yra netvarkingi.
Tai dabar išeina, kad Ausma eis į Seimą ir priims įstatymą, kad šituos iškrypimus įteisintų. Ji negali eiti prieš Katalikų bažnyčios mokymą, aš juk irgi sugyventinės negalėčiau turėti“, – sakė kun. E.Juravičius.
Pasak jo, iš pradžių gautos pasipiktinimo žinutės jam spaudimą iš tiesų darė, tačiau dabar jis ir pats nebenori, kad vargonininkė toliau dirbtų bažnyčioje.
Ji negali eiti prieš Katalikų bažnyčios mokymą, aš juk irgi sugyventinės negalėčiau turėti.
„Nematau jokios galimybės, kad ji toliau dirbtų, nes ji eina prieš Katalikų bažnyčios mokymą“, – tvirtino kunigas.
Pati A.Sakalauskaitė prisiminė, kad tokia bažnyčios reakcija į jos lytinę orientaciją nėra naujiena. Ji pasakoja, kad prieš dvejus metus kitos parapijos kunigas atvirai diskriminavo tiek ją pačią, tiek jos chorą.
„Mes buvome bažnyčios choras Kalvarijoje ir vyskupui atkėlus naują kunigą, jis iš karto pradėjo mus įvairiais būdais diskriminuoti, pavyzdžiui, nešlakstė per mišias, nemaloniai bendravo, kaltino mus nebūtais dalykais. Galiausiai matydamas, kad niekaip nepavyksta mumis atsikratyti, jis sugalvojo, kad parapija staiga neturi lėšų ir mokės man dvigubai mažesnį atlyginimą, nors tų lėšų parapija tikrai turėjo. Tada pasakiau jam: ačiū, bet tokiomis sąlygomis nedirbsiu.
Tuomet mano choro bendruomenė net važiavo pas vyskupą aiškintis, kas čia vyksta, o šis atsakė: apženykite Ausmą ir baigsis jums čia visos problemos.
Tuomet mano choro bendruomenė net važiavo pas vyskupą aiškintis, kas čia vyksta, o šis atsakė: apženykite Ausmą ir baigsis jums čia visos problemos. Mes visi išėjome, o dabar giedame ten, kur durys mums yra atidarytos, kur mus pakviečia kunigai. Yra daugybė kunigų, kurie neturi nepagrįstų baimių ir nusistatymų“, – pridūrė A.Sakalauskaitė.
Apgailestauja, kad lyderiai renkasi „stručio“ strategiją
Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė 15min teigė, jog, remiantis Lygių galimybių įstatymu, nurodymas nesirodyti asmeniui darbo vietoje kurį laiką dėl jo arba jos seksualinės orientacijos, gali būti laikytinas diskriminaciniu.
Tačiau, pabrėžia specialistė, įstatyme yra numatytos išimtys religinėms bendruomenėms, tad ne visai aišku, ar tokia apsauga būtų pritaikyta šiuo atveju.
Vis tik J.Juškaitė apgailestauja, kad bendruomenės lyderiams neretai stinga drąsos, ir mano, jog tokiais atvejais įsiterpti turėtų ir aukštesni Bažnyčios hierarchai.
Ar toks elgesys atitinka tai, ką Bažnyčios hierarchai ir kiti tikintieji įvardija „krikščioniškosiomis vertybėmis?
„Gaila, kai bendruomenių autoritetai bei lyderiai nesielgia kaip tikri lyderiai, tai yra renkasi „stručio“ strategiją ir vietoj to, kad principingai gintų kiekvieno žmogaus teisę dalyvauti bendruomenės gyvenime, šviestų ir kalbėtųsi su parapijiečiais, paprašo nukentėjusio žmogaus kurį laiką nesirodyti bažnyčioje bei neatlikti jai pavesto vargonininkės darbo.
Šiuo atveju, matyt, įsikišti turėtų ir aukštesni Bažnyčios hierarchai ir viešai pasisakyti, ar kunigo bei kitų tikinčiųjų, siuntusių grasinimus ir galimai įvykdžiusių neapykantos nusikaltimus, elgesys yra tinkamas. Ar toks elgesys atitinka tai, ką Bažnyčios hierarchai ir kiti tikintieji vadina „krikščioniškosiomis vertybėmis?“ – komentavo J.Juškaitė.
Specialistė pastebi ir tai, kad homofobijos lygis Lietuvos visuomenėje vis dar išlieka labai aukštas, ir statistiškai nemaža dalis žmonių vis dar nenorėtų dirbti ar gyventi šalia homoseksualaus asmens. Neapykantą ypač provokuoja ir tai, jog patys LGBT asmenys apie savo orientaciją garsiai kalbėti nebijo.
„Kai atsiranda tokių žmonių kaip Ausma, kurie nenori slėptis, pritaikyti savo gyvenimo prie visuomenės normų, matome daug neapykantos. Tokiais atvejais norisi paraginti netylėti tuos, kurie pasisako už LGBT asmenų lygiateisiškumą ir palaikyti savo draugus, bendradarbius, kaimynus, kurie susiduria su tokia neapykanta“, – kalbėjo J.Juškaitė.
Politikoje mažumų atstovai gyvybiškai svarbūs
Žmogaus teisių ekspertės teigimu, tokio pobūdžio diskriminacija, su kokia susidūrė A.Sakalauskaitė, gali nesunkiai atbaidyti LGBT žmones nuo dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime, o tai valstybei yra itin žalinga, nes tokiu būdu prarandami geri ir talentingi darbuotojai.
„Tokių žinučių tikslas yra įbauginti, pažeminti ar paniekinti ne konkretų asmenį, bet visą bendruomenę pagal kažkurią pasirinkta charakteristiką, šiuo atveju priklausymą LGBT bendruomenei. Neapykanta sėja nepasitikėjimą tarp skirtingų visuomenės grupių, todėl valstybei – tai ypač žalingas ir pavojingas reiškinys.
Kitą kartą asmuo, priklausantis šiai bendruomenei, matyt, kelis kartus pamatuos, ar tikrai dalyvauti politikoje ar visuomeninėje veikloje ir ar tikrai gali pakelti tiek žodinės neapykantos bei rizikuoti, kad ji taps fiziniu užpuolimu. Tokiu būdu prarandame galimus talentus, smukdome žmones vietoj to, kad suteiktume galimybes veikti bei prisidėti prie visuomenės gėrio“, – aiškina J.Juškaitė.
Pasak jos, mažumų dalyvavimas politikoje yra būtinas, nes tik tam tikros bendruomenės nariai gali suprasti tos bendruomenės problemas ir jas efektyviai spręsti.
