Šalies vadovas teigė, kad šiuo metu susilaikys nuo kategoriškų vertinimų.
„Tikiuosi, kad sąjungininkai NATO, organizacija kaip visuma, ieško sprendimų būdų, derasi ir suras tuos sprendimus, kurie patenkintų visas puses. Todėl susilaikysiu nuo kažkokių kategoriškų vertinimų“, – žurnalistams sakė G. Nausėda, paklaustas apie Turkijos atsisakymą pritarti gynybos planams.
„Suprantu, kad skirtingos NATO narės turi įvairų požiūrį į vienokias ar kitokias problemas. Tačiau tam NATO organizacija ir egzistuoja, kad visi rastumėme tą bendrą vardiklį arba bendrą sprendimą“, – pridūrė prezidentas.
Naujienų agentūra „Reuters“ antradienį pranešė, kad Turkija atsisako pritarti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planams, jei negaus tvirtesnės aljanso paramos savo kovai prieš kurdų karinę grupuotę YPG šiaurės Sirijoje.
Gruodžio 3-4 dienomis Londone vyks NATO lyderių susitikimas. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS teigė turįs vilties, kad sprendimai bus priimti iki tol.
NATO pirmą kartą gynybos planus Baltijos šalims patvirtino 2010 metais, po Krymo aneksijos jie buvo atnaujinti, bet diskusijos dėl planų detalumo vyksta iki šiol.
