Vilnietė Ieva (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo pastarojo meto išgyvenimus sako nusprendusi papasakoti garsiai ne tik norėdama pagalbos sau, bet ir siekdama padrąsinti kitas moteris, kurios patiria vienokį ar kitokį vyrų smurtą.
Ir grasina, ir pastumia
„Labai sudėtingos mūsų skyrybos, niekada nemaniau, kad taip baisiai gali būti... Didžiausia problema yra ta, kad sutuoktinis neišsikrausto, nenori parduoti, nenori palikti būsto, gyvename visi kartu su vaikais. O kadangi į šį butą sudėtos visos mano santaupos, didžioji dalis buto buvo pirkta už mano asmeninius pinigus, tai ir pati išsikraustyti neturiu nei finansinių galimybių, nei noriu likti su vaikais be nieko. Nors vyras to ir siekia, bando visokiais būdais išvaryti“, – pasakojo moteris.
Labai sudėtingos mūsų skyrybos, niekada nemaniau, kad taip baisiai gali būti... Didžiausia problema yra ta, kad sutuoktinis neišsikrausto, nenori parduoti, nenori palikti būsto, gyvename visi kartu.
Jos teigimu, tie vyro būdai yra tokie – nuolatinis kabinėjimasis, išvadinimas visokiais žodžiais, priekaištai, kad ji mažai dirbanti ir mažai uždirbanti, nieko nedaranti ir t.t.
„Man atrodo, daug moterų prie tokių dalykų pripranta ir nekreipia dėmesio, bet dalykas toks, kad pastaruoju metu prasidėjo nuolatiniai „siūlymai“ sumušti. Vos ne kas savaitę prasidėjo tokie užkabinimai pečiais, pastūmimai“, – apie suagresyvėjusį vyro elgesį kalbėjo Ieva.
Grasinimą įrašė
Tik kaip įrodyti, kad tai namuose vyksta? Ieva sako: „Kameromis kiekviename kampe namuose neapsistatysi. Advokatė man patarė, kad turiu įrašinėti. Bet juk nevaikščiosi nuolatos su diktofonu. Bet, kadangi jau pradėjau bijoti dėl savo sveikatos, kad tie grasinimai nepasidarytų realūs, užpraėjusį savaitgalį pavyko įrašyti visą tą grasinimą, kaip „duos į snukį“, ir visą necenzūrinių žodžių tiradą.
Apmėtė mane čia šiukšlėmis, viskuo, stūmė. Vaikai buvo namuose, jie nematė, bet girdėjo. Kažkaip sutrikau, čia vaikai, ką dabar daryti... Atrodo, turi būti pasiruošusi, ne vieną kartą jau turėjusi panašią situaciją, bet vis tiek.“
Ieva prisipažįsta, kad pasiruošti tokiai situacijai turbūt neįmanoma:
„Prisipažinsiu – iki šiol skaitydama istorijas apie mušamas moteris galvodavau, kokios jos durnos, kodėl leidžiasi, kad taip su jomis elgtųsi. Kol pati neatsiduri toje situacijoje, negali niekada komentuoti kitų. Sutrikau, atsisėdau į mašiną, pradėjau galvoti, kad negi leisiu taip elgtis su manimi, būsiu viena iš tų, su kuriomis daro ką nori.
Nuvažiavau į policiją, bet komisariatas sekmadienį nedirbo, tai paskambinau 112. Kadangi jau nebuvau namuose, tai man pasakė parašyti per epoliciją pareiškimą. Esmė tokia, kad nieko iš to – parašiau, paskambino man pareigūnas. Iš pradžių dar klausė, ar norėsiu prevencinio pokalbio, ar ikiteisminio tyrimo, davė pasirinkti, bet kai paskambino po dviejų dienų, kad duočiau parodymus (viskas dabar vyksta telefonu), tai apie ikiteisminį tyrimą jau nekalbėjo, iš karto pasakė, kad tebus prevencinis pokalbis su vyru.
Jau pasirinkimo neturiu, kadangi vyksta skyrybų procesas. Pareigūnas man taip leido suprasti, kad jeigu vyksta skyrybos, pora skiriasi, policija nelabai kišasi – vos ne normalu yra tokie pareiškimai, gąsdinimai ir pan.“
Pastaruoju metu prasidėjo nuolatiniai „siūlymai“ sumušti. Vos ne kas savaitę prasidėjo tokie užkabinimai pečiais, pastūmimai.
Situacijos nepakeitė ir tai, kad vaikai girdėjo konfliktą, dar ir po kelių dienų mamos klausinėjo, kodėl jie pykosi, tačiau iš pareigūnų moteris teigė išgirdusi, kad vaikai šiuo atveju negali būti liudininkai. Ieva sako pasiūliusi atsiųsti paklausyti savo padarytą garso įrašą, tačiau to esą irgi neprireikė.
Po pokalbio – dar vienas grasinimas
„Viskas baigėsi prevenciniu pokalbiu su sutuoktiniu. Po to, kai grįžau namo vakare, jis atėmė iš manęs telefoną ir pasakė – jeigu dar kartą kreipsiuosi į policiją, tai užmuš. Tai va. Ir ką? Aš vėl nieko negaliu.
Kol tavęs nesumušė, kol nėra žymių, kol nesikreipei į medikus, nieko negali padaryti. Arba turi išsikviesti profesionalią filmuotojų komandą, kad viską fiksuotų. Štai taip aš pasijutau“, – emocijas vos tramdė net ir praėjus apie savaitei po šių įvykių Ieva.
Pareigūnai jai dar kartą paskambino, teko pasirašyti dokumentus ir tuo viskas pasibaigė, tik atkeliavo pranešimas, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas, nes žymių sužalojimų nebuvo ir moteriai neprireikė medikų pagalbos.
Šios poros skyrybų teismas dar nenagrinėjo, tačiau kreiptis į jį ketinama artimiausiu metu – Ieva sako, kad tai turėjęs padaryti vyras laiką tempia, nors pora jau baigė skyrybų mediaciją, kuri nieko jų santykiuose nepakeitė.
O namuose dabar neramu nuolat – abu sutuoktiniai per karantiną dirba nuotoliniu būdu, todėl Ieva sako vis ieškanti galimybių padirbėti pas vieną ar kitą draugę, negalėdama eiti į darbą.
„Kad kuo mažiau namuose būčiau, kuo mažiau leisčiausi prie manęs kabinėtis. Traukiuosi iš tos situacijos, nes kitos išeities dabar neturiu. Mano sveikata, mano psichologinė būsena man irgi svarbi, nes turiu du vaikus, atsakingą darbą.
Jau negana to, kad teisinė bazė Lietuvoje yra gana nepalanki moterims, tai ir tos pagalbos nesulauksi... Psichologai daug kalba apie psichologinį smurtą, ypač karantino metu, policija kalba apie smurtą artimoje aplinkoje, tiek daug yra šnekama, bet iš esmės kol pats nesusiduri, tai ir nematai“, – nelinksmai kalbėjo Ieva.
Ji sako policijos pagalbos pradėjusi ieškoti nenorėdama, kad riba būtų peržengta ir įvyktų koks nors dar baisesnis dalykas. „Tai dabar arba visuose kampuose susistatyti kameras, arba kitos išeities nėra. Bet tai ir finansinė našta“, – teigė Ieva.
Traukiuosi iš tos situacijos, nes kitos išeities dabar neturiu. Mano sveikata, mano psichologinė būsena man irgi svarbi, nes turiu du vaikus, atsakingą darbą.
Savo pasakojimu moteris sako norinti atkreipti dėmesį į šią problemą, paskatinti kitas moteris nuolatos fiksuoti netinkamą sutuoktinių elgesį, pasiruošti iš anksto įrašinėti, kad sustabdytų ir neleistų situacijai įsiplieksti dar labiau.
Policija: vertiname grasinimus
Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus pareigūnų pateiktame komentare teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, taip pat už žmogaus terorizavimą.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2018 metais yra apibendrinęs teismų praktiką smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose. Šiame apibendrinime analizuotas ir minėto straipsnio taikymas. LAT konstatavo, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį turi būti vertinamas grasinimų pavojingumas ir realumas. Tai leidžia išvengti nepagrįsto tarp asmenų kilusio konflikto kriminalizavimo.
Kasacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, ar kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai), ar susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir ar kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas.
LAT taip pat konstatuoja, jog tuo atveju, jei smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, grasinimų realumas, tokia praktika neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties“, – teigiama komentare.
Konkretaus atvejo policijos pareigūnai sako negalintys komentuoti, nes neturint išsamios informacijos apie grasinimą esą yra sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, ar vyras atliko veiksmus, numatytus tame BK straipsnyje.
„Tačiau vienareikšmiškai norėtume patarti visais atvejais, esant grasinimams, kreiptis į policiją, kad šie veiksmai būtų įvertinti“, – ragina policijos pareigūnai.
Tačiau vienareikšmiškai norėtume patarti visais atvejais, esant grasinimams, kreiptis į policiją, kad šie veiksmai būtų įvertinti.
Taip pat Vilniaus policijos atstovai pateikė statistiką: remiantis informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2020 m. sausio-spalio mėn. užregistruotos 262 nusikalstamos veikos pagal minėtą straipsnį, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje.
Psichologinis smurtas dar sunkiai atpažįstamas
Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistai taip pat 15min pateikė komentarą, kaip tokiose ir panašiose situacijose elgtis bei kur kreiptis, kai pagalbos prireikia:
„Susidūrus su smurtu artimoje aplinkoje svarbiausia yra smurto neignoruoti, netylėti ir nebijoti kreiptis pagalbos. Smurtas, ypač psichologinis, vis dar yra sunkiai atpažįstamas, apie patiriamą smurtą vengiama kalbėti, tikimasi, kad problema savaime išsispręs. Deja, neieškant kelio iš smurto artimoje aplinkoje rato – situacija blogėja, smurtas dažnėja ir stiprėja (kas pastebima ir moters pateiktoje situacijoje – iš pradžių buvo tik užgauliojimai, „o dabar jau pasitaiko, kad ir pečiais užkabina praeidamas“).
Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas. Asmenis, nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje, gina LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jei kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei – būtina nedelsiant kviesti policiją bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei nėra skubios pagalbos poreikio – į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo smurtą patyręs asmuo turi teisę kreiptis žodžiu ar raštu (www.epolicija.lt), bet kuriuo metu.
Fizinį smurtą, dėl dažnai akivaizdžių sumušimo žymių, įrodyti yra lengviau, tačiau psichologinis smurtas taip pat yra nusikaltimas, nors įrodyti jį yra sunkiau, todėl į policiją gali tekti kreiptis ir ne vieną kartą. Esant grasinimams nužudyti, sutrikdyti žmogaus sveikatą, naudojant psichinę prievartą – kreiptis į policiją būtina. Moters pateiktoje situacijoje (prasidėjus grasinimams užmušti) smurtautojui gali būti taikoma atsakomybė, numatyta LR BK 145 str. – grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas. Tad rekomenduotina nedelsiant vėl kreiptis į policiją ir apie šiuos grasinimus pranešti.
Policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, atliekami tolimesni procesiniai veiksmai, esant poreikiui – kreipiamasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos arba kardomųjų priemonių taikymo. Taip pat, vadovaujantis LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis (9 str. 1 p.), policija į pagalbos teikimo procesą įtraukia kitas institucijas: Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (jeigu šeimoje auga vaikai).
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras susisiekia su nukentėjusiuoju asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą – informuoja, konsultuoja ir (ar) tarpininkauja sprendžiant su smurtu artimoje aplinkoje susijusius klausimus, pagal poreikį nukreipia nemokamai teisininko ir (ar) psichologo pagalbai (www.specializuotospagalboscentras.lt). Ką svarbu žinoti smurtą patiriantiems asmenims – į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą galima kreiptis ir asmeniškai ir gauti specialistų siūlomą pagalbą.
Susidūrus su smurtu artimoje aplinkoje labai svarbu gauti emocinę paramą. Jeigu nėra palaikymo iš artimųjų, galima kreiptis į Pagalbos moterims liniją, paskambinus telefonu 8 800 66366 ar parašius internetu (www.pagalbosmoterimslinija.lt). Linija veikia kiekvieną dieną, visą parą, tad yra galimybė būti išgirstam ir išklausytam čia ir dabar.
Nėra lengva išeiti iš smurto rato. Šis atvejis tai patvirtina. Reikia turėti jėgų, kantrybės, drąsos, ko gali būti sunku tikėtis iš ilgą laiką smurtą patiriančio žmogaus – neretai įbauginto, pavargusio, praradusio viltį. Todėl svarbiausia – atrasti savyje drąsos pripažinti, kad patiri smurtą, kalbėti apie tai ir kreiptis pagalbos.“
-
Seksualinė prievarta, įtarimai, kontrolė ir smūgiai – kentė manydama, jog taip nusipelnys meilės
-
Reakcija į medikų patiriamą psichologinį smurtą: specialistų pagalba, mokymai vadovams
-
Policija: psichologinis smurtas vis dar sunkiai atpažįstamas
-
Senos „Žingsnių“ istorijos. Patirtas psichologinis smurtas Saulės nepalaužė: „Tik dabar supratau, ką reiškia gyventi“
-
Senos „Žingsnių“ istorijos. Palikti smurtautoją nusprendusi Dalia apdovanojo ne tik save, bet ir vaikus
