Reformos projekte numatoma stambinti teismus: vietoj 49 apylinkių teismų liks 12 didesnių apylinkės teismų. Pačių vietų, kur dirbs teisėjai – teismo pastatų, projekte vadinamų teismo rūmais – šalyje išliks tiek pat. Teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose, tačiau jų administravimas bus vykdomas iš keliolikos pagrindinių centrų.
Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus numatoma sujungti į vieną – Regionų apygardos teismų administracinį teismą su keturiais regioniniais padaliniais.
Bylą inicijuojančius dokumentus gyventojai galės pateikti bet kuriame atitinkamo apylinkės teismo filiale – teismo rūmuose.
Tikimasi, kad reformos įgyvendinimas leis suvienodinti teismo rūmų darbo krūvį – tais atvejais, kai viename iš teismo rūmų bus susidaręs didelis bylų kiekis, jam į pagalbą ateis kitų teismo rūmų teisėjai.
Bylą inicijuojančius dokumentus gyventojai galės pateikti bet kuriame atitinkamo apylinkės teismo filiale – teismo rūmuose.
„Teismų reformos projektą iniciavome dar 2013 metais. Jo tobulinimas užtruko, tačiau bendromis pastangomis šiandien jau turime kompromisinį variantą, kurį tikimės suderinti su mokslininkais ir kitomis institucijomis“, – pranešime spaudai teigėojamas Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis informavo, kad kovo mėnesį projektą numatoma teikti Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė pritars, dar šį pavasarį projektą turėtų svarstyti Seimas.
Pirmasis teismų reformos etapas įvyko 2013 metais apjungus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose veikiančius apylinkių teismus.
