Jis tikino, kad asmenybių svarba labai ryški nacionaliniuose, ypač prezidento rinkimuose, o savivaldos rinkimuose ji esą tapo reikšminga dėl to, kad rinkimai tapo tiesioginiai, juose dalyvavo kaip niekad daug visuomeninių komitetų.
Daugelis komitetų būrėsi aplink konkrečius politikus.
„Daugelis komitetų būrėsi aplink konkrečius politikus: ar tai būtų iš partijų pasitraukė politikai ar į politiką naujai atėję žmonės. Gerai tai ar blogai: mano kolegos dažnai kartoja, kad tai rodo politinių partijų eroziją, o politinės partijos yra viena svarbiausių atstovaujamosios demokratijos institucijų, kuri padeda susigaudyti rinkėjams, kas geriausiai atstovauja jiems“, – kalbėjo R.Vilpišauskas, teigė, kad partijos sukuria stabilumą.
Partijos nutolo nuo idealo vadovėliuose
Jis sakė sutinkantis su kolegų mintimi, bet pridūrė, kad nuo 1990-ųjų Lietuvoje besiformuojančios partijos nutolo nuo idealo, aprašomo vadovėliuose.
Kaip pavyzdį profesorius įvardijo konservatorius, kurių šūkis – permainos. Anot R.Vilpišausko, žinoma, permainų siekis susijęs su noru pakeisti sovietinį paveldą, tačiau toks šūkis neįprastas Vakaruose. Apie socialdemokratus, anot jo, taip pat galima būtų pateikti panašų pavyzdį.
„Liberalai nuolat skaidydavosi ir tie skaidymaisi būdavo susiję su asmenybių įtaka ir asmeniniais nesutarimais“, – pažymėjo mokslininkas.
Politika, paremta asmenybėmis, R.Vilpišausko manymu, skatina rinkėjus aktyviau dalyvauti rinkimuose.
„Didelė dalis dirbusių merais buvo perrinkti vėl. Tai matome didžiuosiuose miestuose pirmame ir antrame ture“, – dėstė VU TSPMI direktorius. Anot jo, su tuo susijusi auganti ekonomika.
„Reikia būti labai nekompetentingu, kad esant gerai ekonominei situacijai nesugebėtum padaryti kažko gero savo savivaldos gyventojams“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Lūkesčius viršijo LSDP ir liberalai
Kita priežastis, dėl ko daugelis merų buvo perrinkti, jo teigimu, – galimybė išnaudoti administracinius resursus – esą reikia „labai prisidirbti, kad nebūtum perrinktas“.
R.Vilpišausko manymu, lūkesčius šiuose savivaldos rinkimuose viršijo socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis.
„Nepaisant to lūkesčius viršijusio pasirodymo, abiejų partijų laukia rimti iššūkiai ir vidinės diskusijos“, – teigė VU TSPMI vadovas.
Socialdemokratams šie iššūkiai, anot jo, susiję su naujuoju partijos pirmininku Gintautu Palucku – esą partija pergales iškovojo mažosiose savivaldybėse, kur turėtas įdirbis, o tai neva nėra G.Palucko įtakos pasekmė.
„Didžiuose miestuose socialdemokratai laimėjo labai nedaug vietų tarybose, kai kur užleido vietą Valstiečių-žaliųjų sąjungai. Tai rodo, kad šiai partijai reikia gerai apgalvoti artėjantiems šiemet ir kitų metų rinkimams“, – dėstė R.Vilpišauskas.
Jo manymu, Liberalų sąjūdis susidurs su reikšminga konkurencija Vilniuje ir Klaipėdoje, kur mokslininkas prognozuoja naujų liberalių politinių partijų kūrimąsi.
Liberalams prognozuoja partines alternatyvas
Vilniuje ir Klaipėdoje kartu su komitetais merų postus iškovojo buvę Liberalų sąjūdžio atstovai Remigijus Šimašius ir Vytautas Grubliauskas.
Klausiamas, kodėl dauguma merų Lietuvoje buvo perrinkti, gal rinkėjams trūko pasirinkimo, R.Vilpišauskas atsakė: „Mes galim tik spėti, kas lėmė merų perrinkimą, bet aš būčiau linkęs abejoti teze, kad nebūta pasirinkimo. Pirmame ture mes matėme labai daug kandidatų, pasirinkimo tikrai, mano nuomone, netrūko net įvairių pakraipų tų pačių ideologijų atstovų.“
Mokslininkas dar kartą pakartojo, kad perrinkimą greičiausiai lėmė kelių priežasčių rinkinys – auganti ekonomika, didelių skandalų stoka.
Priežastis, kodėl Vilniuje buvo perrinktas R.Šimašius, anot R.Vilpišausko, atskleistų gilesni tyrimai, tačiau, jo manymu, įtikinimas atrodo paties nugalėjo paaiškinimas, kad jo kalbėjimas atrodė natūralesnis, autentiškesnis.
„Manau, tai gali rodyti tam tikras tendencijas ir nacionaliniuose rinkimuose, – pažymėjo profesorius.
– Kita vertus, tas šūkis, su kuriuo į rinkimus ėjo Artūras Zuokas, kad reikia permainų, jis skamba gana paradoksaliai. Kai kam tai atrodė kaip grįžimas į tai, ką mes jau matėme kažkurį laiką. Veikiau konkuravo du jau dirbę merai. Žmonės, greičiausiai, rinkosi pagal tai, kieno atotrūkis tarp kalbų ir darbų atrodė mažesnis.“
Atsižvelgiant į Seimo rinkimų rezultatus ir partijos pirmininko lūkesčius, anot R.Vilpišausko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) patyrė pralaimėjimą.
Lietuvoje politikai jau yra gana gerai įgudę bet kokioje situacijoje atrasti tai, ką jie galėtų pavadinti pergale.
"Bet, kaip nuolat pabrėžia LVŽS atstovai, jie yra geresni lyginant su ankstesniais savivaldos rinkimais. Mes apskritai matome, kad Lietuvoje politikai jau yra gana gerai įgudę bet kokioje situacijoje atrasti tai, ką jie galėtų pavadinti pergale. Bent jau viešai nutylėti tai, kad jų ketinimai neišsipildė", - tikino politologas.
Po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai – 15-oje, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vadovaus 11 savivaldybių, Liberalų sąjūdis – 6 savivaldybėms, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ turės po 5 merus, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.
Visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai vadovaus 12-ai savivaldybių.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis (VRK), 22-ose iš 60 šalies savivaldybių dirbs nauji merai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuviai išsirinko merus: daugiausiai socialdemokratų, trečdalis – nauji
