Klinikinė psichologė, viešosios įstaigos „Psichologinės sveikatos centras“ direktorė Milda Lukašonokienė pristatė jaunuolių savižudybių prevencijos projektą, pernai įgyvendintą 11-koje Lietuvos mokyklų.
Projekte iš viso dalyvavo apie 382 žmonės. Mokymai buvo skirti ne tik pedagogams, bet ir kitiems darbuotojams, kai kuriose mokyklose netgi mokyklinio autobuso vairuotojams, mat vaikas, svarstantis apie savižudybę, nebūtinai apie tai prasitaria pagalbos mokytojui.
„Mokymai truko 12 akademinių valandų visiems mokyklos darbuotojams iš karto, o ne pavieniams“, – pasakojo M.Lukašonokienė.
Mokymai vyko tuose šalies regionuose, kur mirtingumas nuo savižudybių 100 tūkst. gyventojų sudaro 50 ir daugiau atvejų.
Mokymų metu mokyklos bendruomenės buvo supažindintos su savižudybės rizikos veiksniais ir jaunuolių savižudybių psichologiniais aspektais.
„Bendruomenės pirmiausia mokėsi atpažinti vaiką, galvojantį apie savižudybę. Vėliau praktikavosi inicijuoti pokalbius ir užduoti pagrindinį klausimą – ar tu galvoji apie savižudybę? Be to, buvo kalbama apie priemones, kaip sustiprinti vaiko norą gyventi, kol jis dar nepatiria aukštos savižudybių rizikos“, – kalbėjo M.Lukašonokienė.
Vertino kaip dėmesio siekimą
Mokymams prasidedant kas trečias mokytojas nurodė, kad, jei mokinys prabiltų apie norą nusižudyti, jie tai vertintų kaip norą atkreipti į save dėmesį.
„Pasibaigus mokymams nė vienas dalyvis nenurodė, kad tai traktuotų kaip dėmesio siekimą. Į tai jie reaguotų kaip į mokinio pagalbos šauksmą“, – lygino psichologė.
Be to, po mokymų dalyviai nurodė, kad savižudybę vertina kaip neigiamą reiškinį, kuris jokiu būdu negali būti kaip vienas iš problemos sprendimo variantų.
„Po mokymų 83 proc. dalyvių sakė, kad išdrįstų vaikui užduoti tą tiesioginį klausimą, ar galvoji apie savižudybę. Iki tol tai būtų daręs vos vienas kitas. Vadinasi, susipažinę su savižudybe kaip reiškiniu žmonės tampa sąmoningesni“, – svarstė M.Lukašonokienė.
Jos teigimu, mokymų metu buvo identifikuoti trys vaikai, turėję planų nusižudyti.
„Tikėtina, kad galėjo būti ir daugiau. Bet tie trys vaikai išsakė ne tik mintis, bet ir ketinimą su labai aiškiu būdu. Jie buvo išgirsti, mokytojai surėmė pečius ir išdrįso imtis veiksmų, palydėjo mokinius iki specialisto, patikėjo juos į geras rankas. Kitaip tariant, jie padarė tai, ką kiekvienas sau galėtume palinkėti – atidžiai žvelgti į tai, kas yra šalia. Jie padarė daugiau nei pareigybinėse nuostatose patvirtinta ir prisiėmė moralinę atsakomybę“, – kalbėjo M.Lukašonokienė.
Tie trys vaikai išsakė ne tik mintis, bet ir ketinimą su labai aiškiu būdu.
Atvykusi vesti mokymų bendruomenėms psichologė užduodavo klausimą, kas atsakingas už apie savižudybę galvojantį vaiką?
„Pasigirsdavo balsų choras: „Aišku, kad tėvai, ir tik tėvai.“ Po mokymų užduodavau tą patį klausimą. Mokytojų choras, kuris skandavo tėvai, jau buvo nutilęs. Nes už vaiką, galvojantį apie savižudybę, esame atsakingas tas, kuris pirmas tai pamato“, – savo pranešimą apibendrino M.Lukašonokienė.
Šiemet išdalys 3 mln. eurų
Viešoji įstaiga „Psichologinės sveikatos centras“ savižudybių prevencijos projektą įgyvendino Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo (VVSS) fondo lėšomis.
VVSS fondo taryba patvirtino 2019 metų prioritetus bei priemones, pagal kurias bus finansuojami projektai.
Kviečiami visi, norintys teikti paraiškas prevencinių projektų, socialinių informacinių kampanijų, mokslo tyrimų projektų įgyvendinimui. Šiais projektais siekiama stiprinti visuomenės sveikatą vykdant prevencinius projektus, mokslinius tyrimus bei socialines informacines kampanijas sveikos gyvensenos skatinimo ir visuomenės psichikos sveikatos gerinimo srityse.
„Praėjusiais metais sulaukėme daugiau nei 200 paraiškų, džiugu, kad vis daugiau socialiai atsakingų organizacijų nori prisidėti prie visuomenės švietimo ir gerovės kūrimo. Šiais metais Fondui skirta 1 mln. eurų daugiau nei pernai, tad kviečiu visus socialinius partnerius ir šiemet aktyviai dalyvauti konkurse, nes finansuosime keliasdešimt geriausių projektų visuomenės sveikatos stiprinimo srityje“, – ragina Fondo tarybos pirmininkas Šarūnas Narbutas.
Fondo tikslas yra finansiškai skatinti tuos projektus, kurie atneša realią naudą visuomenei – tai šviečiamieji, prevenciniai projektai ar moksliniai tyrimai. Šiemet konkurso dalyviai gali rinktis iš 17 prioritetinių priemonių, skatinančių visuomenę gyventi sveikiau ir stiprinti savo psichinę sveikatą.
Šiais metais Fondui skirta 1 mln. eurų daugiau nei pernai, tad kviečiu visus socialinius partnerius ir šiemet aktyviai dalyvauti konkurse.
Vienas iš svarbiausių tikslų – pasiūlyti žmonėms alternatyvą ir diegti visuomenėje supratimą, kad sveikas gyvenimo būdas yra įdomus ir prasmingas.
Iki šių metų kovo 15 d. VVSS fondo taryba kviečia nevyriausybines organizacijas, mokslo ir studijų institucijas bei kitus juridinius asmenis teikti paraiškas šio fondo lėšoms gauti, kuriomis bus įgyvendinami projektai.
2019 m. VVSS fondo projektams iš viso skiriama daugiau nei 3 mln. eurų.
