Visuomet tyrimus pakartoja
Po gyvsidabrio skandalo, kuomet nustatytas normas viršijantis gyvsidabrio kiekis vandenyje privertė „Kėdainių vandenis“ laikinai nutraukti vandens tiekimą, įmonė buvo paskatinta atlikti dažnesnius savikontrolės vandens tyrimus.
Paisant šios rekomendacijos, vanduo imtas tirti dažniau, ir čia, rodos, pasipylė įvairūs neatitikimai – rasti padidėję boro, švino, benzpireno kiekiai vandenyje.
Pakartotinai vandens mėginiai tiek iš gręžinių, tiek iš vartojimo vietų siunčiami papildomiems tyrimams į dvi sertifikuotas laboratorijas – Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, su kuria įmonė ir yra sudariusi sutartį, bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.
Tačiau pakartotiniai tyrimai, kaip taisyklė, jokių normų neatitikimų neparodo.
Prašė išsiaiškinti
Savivaldybės administracija taip pat itin akylai seka, kokia situacija yra su krašto vandeniu. Dažnai pasitaikantys įspėjimai apie Higienos normų neatitikimus verčia sunerimti, o skirtingi laboratorijų vertinimai situaciją komplikuoja dar labiau.
„Kėdainių rajono savivaldybė atidžiai seka situaciją dėl UAB ,,Kėdainių vandenys” gaunamų geriamojo vandens tyrimų rezultatų.
Norime atkreipti dėmesį, kad UAB „Kėdainių vandenys” sudarė sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pagal viešojo pirkimo rezultatus. Nutraukti sutartį ir skelbti naują paslaugos pirkimą gali tik perkančioji organizacija.
Pakartotiniai tyrimai atliekami kitoje laboratorijoje – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
Tyrimų rezultatai ne visada sutampa, todėl Kėdainių rajono savivaldybė jau po pirmo atvejo, kai buvo nustatytas padidintas gyvsidabrio kiekis Kėdainių miesto vandenvietėje, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydama vertinti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliekamus tyrimus.
Atsakymo iš ministerijos kol kas negavome“, – informavo administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas.
Lemia daug veiksnių
Kaip „Rinkos aikštei“ aiškino Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė dr. Indrė Makarskienė, tyrimams vanduo imamas skirtingu metu ir iš skirtingų vietų, tad tikėtis identiškų rezultatų ir nebūtų galima. Be to, rezultatams įtakos turi daugybė kitų veiksnių.
Specialistės teigimu, net jei vanduo tiriamas taikant skirtingas metodikas, jos turi atitikti Lietuvos higienos normos reikalavimus.
„Geriamojo vandens mėginių analizės metodai ir jiems taikomi reikalavimai nurodyti Lietuvos higienos normoje. Atskiriems geriamojo vandens rodikliams nustatyti laboratorijos gali taikyti skirtingas patvirtintas metodikas, tačiau jos turi atitikti minėtos higienos normos reikalavimus.
Atkreipiame dėmesį, kad kelios laboratorijos tyrė skirtingus geriamojo vandens mėginius, paimtus skirtingu laiku skirtingose geriamojo vandens tiekimo sistemos vietose, o ne tą patį mėginį, todėl ir gauti rezultatai gali būti neidentiški.
Tyrimo rezultatai gali priklausyti nuo mėginio tyrimams paėmimo vietos, indo, į kurį imamas mėginys, sudėties, vandens tiekimo įrenginių būklės ir kitų veiksnių.
Visos geriamojo vandens mėginius tiriančios laboratorijos privalo taikyti kokybės valdymo sistemas, kad būtų užtikrintas rezultatų patikimumas.
Sveikatos saugos požiūriu aktualu, kad toksinių cheminių medžiagų kiekis geriamajame vandenyje būtų mažesnis už minėtoje higienos normoje nustatytas ribines vertes, o nustačius, kad jos viršytos, privaloma nedelsiant imtis veiksmų geriamojo vandens vartotojų sveikatai apsaugoti.
Dažnesni geriamojo vandens tiekėjų vykdomi savikontrolės tyrimai padeda tiksliau įvertinti, kaip dinamikoje kinta vandens kokybė‘, – teigė dr. I. Makarskienė.