Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.
„Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė K.Budrys.
„Ne, taip nebus. Dronai yra įgalintojas, ar tai žvalgybos prasme, ar šarvuotos technikos naikinimo prasme, (...) bet jie nėra pakaitalas kažkam“, – pridūrė jis.
VGT pirmadienį nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.
Tam reikės įsigyti įvairaus dydžio ir funkcijų bepiločių, galinčių veikti tiek ore, tiek vandenyje, tiek sausumoje.
„Tai yra pakankamai ambicinga ir tiems skaičiams, ir reikalavimams (pajėgumui – BNS), kurie yra keliami“, – sakė K.Budrys.
Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritikos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai anksčiau yra reiškę tiek prezidentas, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuriam vadovavo paskirtasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo. Įsigyti daugiau šarvuotosios technikos Lietuvai reikia siekiant kariuomenėje sukurti diviziją.
K.Budrys sakė, kad kuriant dronų pajėgumą ypač svarbus bus bepiločių integravimas su kitomis sistemomis, pavyzdžiui, užtikrinant žvalgybos dronų sąveiką su artilerija arba kovinių dronų sąveiką su mūšio valdymo sistemomis.
„Kuo mažesni tie dronai, tuo reikia jų daugiau – nuo tūkstančių iki vienetų“, – teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Pasak jo, verslas turėtų sulaukti kvietimo iš valstybės institucijų dėl ilgalaikių dronų įsigijimų programų.
K.Budrio teigimu, bus siekiama, kad perkamų dronų gamyba vyktų Lietuvos teritorijoje, siekiant sutrumpinti tiekimo grandines, užtikrinti apsirūpinimą karo atveju, jeigu užsidarytų valstybių sienos.
Iki šiol kariuomenė dronų pajėgumus vystė pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją.
