„Mes kalbėjome apie šią situaciją, kurią paskutiniu metu puikiai žinote – dėl STT veiksmų, kada mūsų darbuotoja Malikėnaitė buvo naktį užklupta ir buvo patikra padaryta, ir dėl kito atvejo, kai BNS du žurnalistai buvo išvesti ir apklausti, ir kodėl būtent šitokie būdai ir šitokie metodai yra taikomi prieš žiniasklaidą. Tai mūsų netenkina“, – žurnalistams penktadienį po Seimo valdybos posėdžio sakė V.Gedvilas.
Seimo vicepirmininkas kritikavo „brutalius“ teisėsaugininkų veiksmus – anot jo, tai politikams nepriimtina.
„Seimo valdyba kreipiasi į Operatyvinės veiklos komisiją, kad jie ištirtų šitą atvejį ir pateiktų valdybai savo matymą, savo nuomonę, ir tiesiog pateiktų faktus. Iš tikrųjų ar negalima taikyti kažkokio kitokio būdą kalbant su žurnalistais, kodėl būtinai išvesti, kodėl būtinai Malikėnaitę naktį užklupti? Tokia situacija Lietuvoje, aš manau, kad yra nepriimtina mums, politikams“, – teigė jis.
„Mūsų žiniasklaida yra laisva, mes esame nepriklausoma valstybė, ir tokiu brutaliu būdu vykdyti viską... Aš nesakau, kad nereikia vykdyti, reikia vykdyti mūsų valstybės saugumą, reikia prižiūrėti saugumą, (…) bet galbūt reikia pasirinkti kitus metodus“, – svarstė Seimo vicepirmininkas.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė aiškintis situaciją dėl STT veiksmų prašo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, teigiama penktadienį Seimo pirmininko sekretoriato išplatintame pranešime.
V.Gedvilas užsiminė, kad STT vadovui taip pat gali tekti aiškintis Seimo valdybai.
„Yra dar vienas pasiūlymas, kad galbūt išsikviesti STT vadovą, kad jis paaiškintų situaciją. Aišku, jis galbūt ne apie viską gali kalbėti, ne viską gali aiškinti, bet tiesiog dėl veiksmų, dėl būdo, kaip šitai yra daroma“, – nurodė jis.
„Galbūt jiems patiems reikia paieškoti kitų formų, kitų metodų“, – apie teisėsaugininkų veiksmus sakė V.Gedvilas.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė aiškintis situaciją dėl STT veiksmų prašo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, teigiama penktadienį Seimo pirmininko sekretoriato išplatintame pranešime.
„Suprantu, kad vykdomas tyrimas yra svarbus ir skubus, tačiau teisėsaugos institucijos veiklos prioritetas turėtų būti slaptą informaciją nutekinusių asmenų paieška, o ne savo darbą dirbančių žurnalistų persekiojimas. Tokios tyrimo vykdymo priemonės prieštarauja demokratinės valstybės principams“, – teigia L.Graužinienė.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija ir parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo išvadas turėtų pateikti kitą savaitę.
Teisėsauga tyrimo dėl galimo neteisėtos informacijos atskleidimo ėmėsi po to, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Vėliau prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos (ES) Rytų partneres ir ją asmeniškai.
Didžiausia Baltijos šalyse naujienų agentūra BNS penktadienį pranešė smerkianti teisėsaugos institucijų spaudimą, kuriuo, jos teigimu, pažeidžiama žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį.
„Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai“, – teigiama BNS pranešime spaudai.
„Tokio masto precedento neturinčios procesinės prievartos priemonės, sutrikdžiusios BNS darbą, yra neproporcingos ir nepateisinamos. Žiniasklaidos persekiojimas – nedemokratinių šalių bruožas“, – teigia BNS.
