Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 12 11

Po svarstymo pritarta Žmogaus kritinių būklių ir mirties priežasčių nustatymo įstatymui

Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė naujos redakcijos Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo projektui (naujas įstatymo pavadinimas – Žmogaus kritinių būklių ir mirties priežasčių nustatymo įstatymas) ir dviem lydimiesiems projektams.
Seime pristatoma Vyriausybės programa
Seimas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Temos: 2 Veto Seimas

Pagrindinio projekto uždaviniai – nustatyti fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas, nustačius žmogaus kritinę būklę arba mirtį, veiksmus, išduodant medicininį mirties liudijimą ir jų finansavimą.

Šiuo projektu numatoma detaliau reglamentuoti žmogaus kritinių būklių, mirties momento, fakto ir priežasčių nustatymą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas, nustačius žmogaus kritinę būklę arba mirtį (mirties faktą), paslaugų organizavimo tvarką ir įvairių žinybų (sveikatos priežiūros įstaigų, policijos, vietos savivaldos ir kt.) veiksmus, susijusius su mirusiojo apžiūra, tyrimais, žmogaus palaikų saugojimu ir kitais veiksmais, siekiant išduoti medicininį mirties liudijimą.

Projekte siūloma nustatyti, kad mirusio asmens apžiūrą atliktų mirusį asmenį gydęs ar budintis gydytojas, jeigu asmuo mirė asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Asmeniui mirus nuolatinėje gyvenamojoje vietoje mirusio asmens apžiūrą atliktų šeimos gydytojas ar kitas gydytojas, tos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo buvo prisirašęs.

Tais atvejais, jei mirtis ištiktų viešoje vietoje, būtų įtariama smurtinė mirtis, staigios mirties atvejais mirusio asmens apžiūrą atliktų policijos pareigūnas, o esant nusikalstamos veikos požymiams – teismo medicinos gydytojas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimu.

Nenustačius nusikalstamos veikos požymių, policijos pareigūnas privalėtų užpildyti skyrimo atlikti teismo medicininį žmogaus palaikų tyrimą akto formą. Tuomet mirties priežastį nustatytų teismo medicinos gydytojai.

„Tokiu būdu yra aiškiai atskiriamos policijos, šeimos gydytojų ir teismo medicinos gydytojų kompetencijos“, – svarstymo metu sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vida Marija Čigriejienė.

Pasak Seimo narės, siekiant kokybiškai atlikti priskirtą pareigą, būtina užtikrinti tinkamą mirusio asmens palaikų saugojimą, todėl šiame įstatymo projekte siūloma įteisinti specialias trumpalaikio žmogaus palaikų saugojimo patalpas, trumpalaikius mortuariumus, kuriuose, prireikus, žmogaus palaikai būtų saugomi, kol juos apžiūrėtų gydytojas ir nuspręstų dėl tolimesnių veiksmų ar tyrimų, susijusių su medicininio mirties liudijimo išrašymu. Įgyvendinant minėtą nuostatą, asmens priežiūros sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos, taip pat ir teismo medicininės tarnybos prie Teisingumo ministerijos padaliniai, prireikus, turėtų įrengti šaldymo kameras-šaldytuvus žmogaus palaikams laikyti trumpalaikiuose mortuariumuose.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos