Tai D.Grybauskaitė pareiškė po pasitarimo apie rizikos šeimose augančių vaikų apsaugą su kelių ministerijų, policijos vadovais bei socialinių darbuotojų ir vaiko teisių specialistais.
Šalies vadovė susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte, vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu, Policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu, vaiko teisių specialistais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Po susitikimo prezidentė sakė, kad socialinės problemos, vaikų apsauga turi tapti prioritetiniu klausimu šalyje.
„Jeigu anksčiau kalbėjome, kad reikia lipti iš ekonominės duobės, vystyti savo šalį, dabar jau reikia kalbėti apie tai, kad turime investuoti į savo žmones, užtikrinti jiems socialinį saugumą, saugumą nuo smurto, saugumą ne tik duonos kąsniu, bet ir gyvenimo kokybės saugumą“, – sakė prezidentė.
Pasak jos, reikia taisyti Vaikų teisių apsaugos įstatymą, kuris nepriimtas laiku. Prezidentės nuomone, įstatymas turi būti priimtas Seimo pavasario sesijoje.
D.Grybauskaitė taip pat pažymėjo, kad trūksta metodikos, kaip dirbti su rizikos šeimomis. „Metodika yra palikta kiekvienai savivaldybei atskirai. Kiekviena savivaldybė atskirai sprendžia, kokie kriterijai, ką įtraukti ir kada tai vadinti socialinės rizikos šeima. Manyčiau, kad tai turi būti Vyriausybės lygmens atsakomybė“, – teigė prezidentė.
Tai ne tik valdžios atsakomybė, bet visos visuomenės atsakomybė, – sakė D.Grybauskaitė.
Be to, D.Grybauskaitė ragina daugiau iniciatyvos suteikti savivaldai ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios jau dabar sugeba dirbti „nevaldiškai“ – ir naktimis, ir savaitgaliais, ir per šventes.
Be to, šalies vadovės nuomone, Vidaus reikalų ministerija galėtų užsiimti socialinės rizikos šeimų žemėlapio sudarymu, kad valdžia žinotų, kur skirti daugiausia resursų.
D.Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad būtina suteikti psichologinę pagalbą šeimoms, o alkoholikus gydyti ir po gydymo stebėti.
Kurs dar vieną inspekciją?
Šalies vadovė užsiminė, kad galbūt vertėtų kurti dar vieną vaikų teisių užtikrinimu užsiimančią Vaikų teisių apsaugos inspekciją, nes dabar esą ne visai aišku, kas ir kaip turi priimti sprendimus dėl vaikų paėmimo iš netinkamos aplinkos.
„Dabar matome visišką atsakomybės stoką, nežinome, kas ir kokiais kriterijais remdamasis gali priimti sprendimą paimti vaikus iš labai agresyvios aplinkos šeimoje“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Jeigu anksčiau kalbėjome, kad reikia lipti iš ekonominės duobės, vystyti savo šalį, dabar jau reikia kalbėti apie tai, kad turime investuoti į savo žmones, – sakė prezidentė.
Kartu prezidentė pareiškė, kad dėl vaikų apsaugimo atsakomybę turi prisiimti kiekvienas valstybės pilietis.
„Tai ne tik valdžios atsakomybė. Šios problemos, kurios iškyla periodiškai Lietuvoje, tai visos visuomenės atsakomybė: valdžios, bendruomenių, savivaldos ir pačių žmonių. Taip pat ir kaimynų. Negalime manyti, kad už mus viską padarys valdžia“, – sakė D.Grybauskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė tikino, kad negalima pasakyti, kas tiksliai šiuo atveju neatpažino smurto Savaičių kaime gyvenusioje šeimoje, kurios du vaikai praėjusią savaitę mirė tėvo sumesti į šulinį.
„Šiandien tokio atsakymo negalime teikti, kad viena ar kita institucija (kalta – red. past.)“, – sakė A.Pabedinskienė.
Pasak jos, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. šeimų, kurios įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Tokiose šeimose auga apie 20 tūkst. vaikų. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą šeimos patenka tik tuomet, jei augina vaikus. Jei vaikų nėra – esą nėra ir rizikos.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad reikėtų įdarbinti daugiau socialinių darbuotojų, mat šiuo metu jiems tenka per didelis krūvis. Vienas darbuotojas vidutiniškai stebi dvylika-trylika šeimų. Ministerija norėtų, kad vienam darbuotojui netektų daugiau nei 5-8 šeimos.
„Kartais tik atidaromas šaldytuvas ir pasižiūrima, ar kambarys švarus, bet iš tikrųjų reikėtų dirbti ir su tėvu, ir su motina, ir su vaikais“, – sakė ministrė.
Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė tikino, kad jau dabar svarstoma didinti finansavimą gydymui nuo alkoholio, nes dabar yra nemažai norinčių pasigydyti, bet tai brangu arba reikia eilėse laukti apie 1,5 mėnesio.
Nevyriausybinių organizacijų atstovės, dalyvavusios susitikime pas prezidentę, po jo vylėsi, kad dabar pagaliau Lietuva atsibus ir pradės kreipti dėmesį į smurtą patiriančius ir neprižiūrimus vaikus, mamas, tėvus.
Visuomenininkės pažymėjo, kad ši šeima Saviečių kaime buvo gerai žinoma ne tik dėl skurdo, vyro agresijos ir smurto, bet ir dėl antihigieniškų sąlygų.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Kėdainių rajone, Saviečių kaime, 1979 metais gimęs A.B., buitinio konflikto metu smurtaudamas privertė iš namų pabėgti savo sugyventinę, o du iš keturių savo vaikų – dvimetį berniuką ir keturių mėnesių mergaitę – sumetė į kieme esantį šulinį ir taip juos nužudė.
Vidaus reikalų ministras pripažino, kad vien dėl smurto prieš vaikus ir moterį A.B. buvo žinomas policijai.
„Vien 2015 m. apylinkės inspektorius septynis kartus lankėsi šitoje šeimoje. Nė karto nenustatė, kad asmuo būtų neblaivus arba keltų kokias problemas“, – sakė ministras.
Šį kartą policija vyko į Saviečių kaimą, gavusi pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, bet ne prieš vaikus, o prieš moterį.
Ministras sako, kad policija į įvykio vietą atvyko per numatytą laiką.
Už ką vyras buvo teistas praeityje, ministras nežinojo.
Kauno apylinkės teismas sekmadienį leido vyrą suimti trims mėnesiams. Jam pateikti įtarimai dėl itin žiauraus mažamečių bejėgiškos būklės savo šeimos narių nužudymo ir nesunkaus savo sugyventinės sveikatos sutrikdymo.
Pasak prokurorės, vyras savo kaltę pripažįsta, tačiau motyvų nenurodo. Jam bus paskirta medicininė ekspertizė.
