Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais duomenimis, į antrą turą nepraėjo Klaipėdos miesto ir Anykščių, Utenos bei Kalvarijos rajonų merai.
Svarsto, ar norėjo būti išrinktas
Bene anksčiausiai sekmadienio vakarą paaiškėjo, kad politikon pasukęs džiazo muzikantas Vytautas Grubliauskas vėl galės dairytis kito darbo.
Meravęs tris kadencijas – nuo 2011-ųjų ir daug metų buvęs vienu iš liberalų veidų uostamiestyje, šį kartą jis kandidatavo su socialdemokratais.
V.Grubliauskui rinkimai susiklostė itin nesėkmingai: surinkęs tik 7,54 proc. balsų, jis liko penktas iš 11 kandidatų.
Pirmajame ture geriausiai pasirodė politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ atstovas Arvydas Vaitkus ir konservatorius Audrius Petrošius (atitinkamai 23,56 proc. ir 20,45 proc. balsų).
Dabartinį merą taip pat aplenkė partijos „Laisvė ir teisingumas“ bei „valstiečių“ atstovai Remigijus Žemaitaitis ir Ligita Girskienė.
V.Grubliauskas dar sekmadienio vakarą pripažino pralaimėjimą: „Tai gerai, kad (miestas – red. past.) turės naują merą ir nuoširdžiai linkiu jam sėkmės, nors dar nelabai žinome, kas juo bus.
Tikrai sveikinu būsimą miesto vadovą, linkėdamas jam visokeriopos sėkmės, kurios jam tikrai labai daug reikės.“
Politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili manymu, politiko pralaimėjimą lėmė pasyvi kampanija.
„Tokio rezultato ir buvo galima tikėtis“, – vos pradėjus skelbti Klaipėdos mero rinkimų rezultatus, pažymėjo ji.
Politologės žodžiais, V.Grubliausko pasiektas rezultatas – vykdytos pasyvios rinkimų kampanijos kaina. Jis nedalyvavo debatuose, reklaminė kampanija taip pat buvo pasyvoka.
„Tai kelia tam tikrų klausimų. Vienas tokių: ar nori būti išrinktas“, – svarstė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Kitas turas buvo ranka pasiekiamas
Sigutis Obelevičius, Anykščių rajonui su pertraukomis vadovavęs nuo 2007-ųjų, turėjo neblogus šansus pakovoti dėl dar vienos kadencijos.
Nuo antrą vieną po sekmadienio balsavimo užėmusio socialdemokrato Dainiaus Žiogelio jis atsiliko mažiau nei vienu procentiniu punktu (atitinkamai 19,45 proc. ir 18,63 proc.).
Taip pat skaitykite: Rinkėjai nusprendė: kas tapo merais, o kas rungsis antrajame ture?
Tiesa, nuo lyderiu tapusio Kęstučio Tubio jis atsiliko gerokai labiau – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas surinko 29,39 proc.
Kandidatų atstovaujamos partijos išsirikiavo taip pat – užėmė atitinkamai pirmą, antrą ir trečią vietas (turėtų gauti 7 ir po 5 mandatus).
Vicemero neatleido, o jis aplenkė
Trečias po pirmojo turo liko ir Utenos rajono meras socialdemokratas Alvydas Katinas, iš šių trijų politikų turintis ilgiausią darbo šiose pareigose stažą – nuo 2003 m.
Socialdemokratas surinko 14,28 proc. balsų. Nuo antroje vietoje likusio komiteto „Stipri Utena“ kandidato Vitalijaus Šeršniovo atsiliko kiek didesniu skirtumu nei kolega iš Anykščių – beveik 9 proc. punktais.
Beje, įdomi detalė – vicemeru dirbančiam V.Šeršniovui prieš gerus tris mėnesius prisipažinus, kad buvo sustabdytas vairuodamas neblaivus, A.Katinas nusprendė nesiūlyti jam palikti pareigas.
Mat politikas nepadarė avarijos, niekam neatėmė gyvybės, prisipažino ir atgailavo, todėl meras leido jam dėl atsakomybės apsispręsti pačiam. Tad balsavimo rezultatai atrodo kiek ironiškai – meras išplovė savo pavaduotojo mundurą, o šis tarytum „atsidėkojo“ aplenkdamas rinkimuose.
Kovoje dėl mero kėdės Utenos rajone sekmadienį geriausiai pasirodė Marijus Kaukėnas (37,63 proc.), o dėl tarybos narių mandatų – jo atstovaujamas politinis komitetas „Kartu už Utenos kraštą“.
Kalvarijos merui pritrūko vos 16 balsų
Be mero kėdės liko ir Kalvarijos savivaldybei vadovavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Vincas Plikaitis.
Atkaklioje kovoje jis liko trečias, surinkęs 16,30 proc. Vos šiek tiek daugiau surinko Nerijus Šidlauskas, atstovaujantis politiniam komitetui „Siekime kartu“ (16,65 proc.). Pirmąjį turą laimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Karolis Babeckas, gavęs 25,56 proc.
V.Plikaitis N.Šidlauskui pralaimėjo ir į antrąjį turą nepateko pritrūkęs vos 16 balsų. N.Šidlauskas surinko 760 balsų, o už V.Plikaitį balsavo 744 rinkėjai.
Šios V.Plikaičio kadencijos pabaigą apkartino rietenos su pakitusia savivaldybės tarybos dauguma ir dėl įstrigusio darbo realiai grėsęs tiesioginio valdymo įvedimas savivaldybėje.
