Skulptūra „Karališkas obuolys“ nuo šiol kabos po Žirmūnų tiltu. Būtent šioje vietoje šeštadienį ir prasidėjo šios iniciatyvos pristatymas ir simbolinė ekskursija garlaiviu Nerimi.
Garlaiviu plaukė ne tik renginio dalyviai, skulptūrų kūrėjai ir idėjos rėmėjai, bet ir iškilmingą nuotaiką kūręs šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas dirigento Donato Katkaus. Garlaivis nuo Žirmūnų tilto judėjo Žaliojo tilto link, o vėliau – Žvėryno tilto link.
„Manau, kad visų mūsų žvilgsniai krypsta į autorius. Susižavėję žiūrime į jų kūrinius ir galvojame, kad visgi Vilnius liko toks pats lengvai kvanktelėjęs, koks ir buvo prieš daugelį šimtų metų. Kažkam turėjo toptelėti į galvą, tokia mintis, tokia idėja taip papuošti miestą ir aš labai džiaugiuosi“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės vicemeras Gintautas Babravičius.
5,2 x 4,7 metro dydžio „Karališkasis obuolys“ vaizduoja Lietuvos valstybingumo pradžią, atsigręžimą į Vakarų krikščioniškąjį pasaulį. Tai – karališkasis Lietuvos valdovų ženklas nuo Mindaugo iki LDK padalijimo.
Po Žaliuoju tiltu kabanti 3,7 x 6,6 metro dydžio skulptūra „Grandinė“ vaizduoja laisvės kovų netektis. Tai tautos, atlaikiusios okupacijas, tremtis, genocidą, tvirto tikėjimo ženklas.
Vilnius liko toks pats lengvai kvanktelėjęs, koks ir buvo prieš daugelį šimtų metų. Kažkam turėjo toptelėti į galvą, tokia mintis, tokia idėja taip papuošti miestą.
Po Žvėryno tiltu atsirado 20 metrų ilgio skulptūra: Laivas–Pusmėnulis“. Pasak autorių, tai pilietinės Tautos laivas, jungiantis visus istorinius laikus, suteikiantis tęstinumo ir atsinaujinimo viltį. Pusmėnulis – dažnas LDK didikų herbinis ženklas, nurodantis kitokią „prigimtį“, dangiškąją priklausomybę.
Šio trys skulptūros – menininko Kunoto Vildžiūno projekto „Vilniaus ženklai“ dalis. Projektas apima iš viso šešias skulptūras po skirtingais Vilniaus tiltais. Ketvirtoji skulptūra „Spindulys–Ietis“ turėtų būti sumontuota ant Baltojo tilto šių metų rugsėjį. Projektas taip pat yra įtrauktas į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių programą.
„Esu ne kalbėtojas, kalbu skulptūromis: kas mano norėta – tas pasakyta. Savo ruožtu aš tik noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie nepabijojo šito projekto, miesto valdžios vyrams“, – dėkojo skulptūros autorius K.Vildžiūnas.
Pasak kūrėjų, per Vilniaus istorinį kultūrinį paveldą, barokinius XVII a. Vilniaus spaudinius – emblemas, plieniniai ženklai naujai žvelgia į visos Lietuvos istoriją, įprasmina mūsų tautos, valstybės praeitį, dabartį ir ateitį.
Skulptūrų bendraautorius – Martynas Lukošius. Projektą įgyvendina: Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Vilniaus Jeruzalės meno centras“.
