Tarp grupės narių – 10-mečiai, 13-mečiai, daug mergaičių
Grupės aprašyme teigiama (kalba netaisyta): „Jokių taisyklių. Pilnai toleruojam patyčias. Jei gerai stumia, pataginkit modus, jie prisides. Trini savo posta ar komentus? Nesi vertas būti žmogum. Jokių paprastų postų, tik juodi. N – 15. Nebūkit myžniai ir paimkit stūmimą kaip vyras“.
Pasirinktinai peržvelgus grupės narių profilius, atrodo, kad tai normalūs, gyvenimu besidžiaugiantys paaugliai, publikuojantys savo nuotraukas su draugais ar rodantys savo pomėgius. Todėl pamačius, kaip jie elgiasi grupėje, net sunku patikėti, kad tai tie patys žmonės. Komentaruose – vien keiksmažodžiai, žargonas, patyčios ir nė vieno konstruktyvaus sakinio.
„Jokių taisyklių. Pilnai toleruojam patyčias. Jei gerai stumia, pataginkit modus, jie prisides“.
„Grupę administruoja greičiausiai jau visi pilnamečiai, tačiau jų įrašus ir įdėtas nuotraukas komentuoja net 10-mečiai, 13-mečiai, kuriais vyresnieji tiesiog manipuliuoja, rašydami, kad reikia pasimelsti vos ne kiekvienai gerai virvei, nes iš jos išeina gera kilpa, arba skatindami įvairiausiai būdais save žaloti. Pavyzdžiui, vienas iš narių rašo: „Ką man daryti – atsibodo gyventi, gal nusižudyti?“ Ir visi jam rašo: „Žinoma, varyk“.
Vienas iš tokių komentarų – jaunos mergaitės, gal 10-12 metų. Kai peržiūrėjau jos profilį – yra negatyvo, bet yra ir gražių nuotraukų, kur ji fotografuojasi su draugėmis. Atrodytų, turėtų džiaugtis gyvenimu, bet štai rašo tokias žinutes. Baisiausia, kad ten galima rasti ir siūlymą įsigyti kažkokius narkotikus, taip pat galima nusipirkti elektroninių cigarečių. Prieš keletą dienų nusiunčiau puslapio nuorodą į policijos „Facebook'ą“, bet dar neperskaityta, o per tą laiką prie grupės prisijungė apie 200 vaikų. Matyt, tai mados reikalas“, – svarstė pašnekovas.
Apie ką kalba paaugliai?
Šiame „Facebook'o“ profilyje populiariausi paveiksliukai – į kilpą sunertos virvės, imituojamos savižudybės nukreipiant į save šaunamąjį ginklą, įvairūs kūno žalojimo vaizdai ar kitaip apipavidalinti skatinimai nusižudyti. Vaizduose dažniausiai netikri žmonės ir tik imituojamas savęs žalojimas, viskas pateikta tarsi juoko forma, tačiau vaizdai labai paveikūs – įsismelkia į smegenis, kad pradeda net purtyti nuo pasibaisėjimo.
„Kai jums pritrūksta dėmesio, galite tiesiog nusižudyti, ir gausite nemažai palaikymo čia, kas bus į naudą“, – rašo jauna mergina, viena iš administratorių. O kaip tai padaryti, sulaukia ciniškų patarimų ir tie, kurie pasiskundžia, kad jaučiasi blogai, ir tie, kurių įrašai sukelia kitų narių patyčias.
„Kai apsidairai aplink, savižudybių tarp vaikų ir paauglių pilna. Ir kai dar kažkas paskatina, kad yra puiku („krūta“) pasidaryti galą vienu ar kitu būdu, atsiranda pasąmonėje tikėjimas, kad tai normalu, kad taip paprastai iš tiesų galima išspręsti problemą. Vienas paklausė, koks geriausias būdas nusižudyti. Kažkas jam pasiūlė vykti į Olandiją, kur galima eutanazija, tačiau kiti „paprotino“, kad tai dar pinigus kainuoja, be to, prieš tai siųs pas psichologą, kam eiti tokiu sudėtingu būdu, kai galima viską padaryti paprasčiau. Ir siūlo įvairius nusižudymo būdus. Iš pradžių paauglys gali prisijungti, kad jam smalsu, įdomu, kad tai draudžiama tema, bet jis taip netyčia gali ir apsikrėsti šiuo virusu.
Iš tiesų baisu. Mes su savo vaikais daug šnekamės, bet, pasirodo, ir jie turi paslapčių. O jei tėvai neturi laiko pasikalbėti su savo vaikais? Jie bendravimo ieško internete, o randa ką? Kad ta virvė geresnė už aną virvę, šitas savižudybės būdas geresnis už aną. Ir jei bus pašalintas šitas puslapis, kas pasikeis? Visi jie pereis į kitą. Gal reikėtų surinkti visų tų vaikų duomenis, kad mokykloje su jais pasikalbėtų psichologas? Panaikinti puslapį ir pamiršti – lengviausias kelias“, – teigė vyriškis.
Kodėl paaugliai buriasi į tokias grupes?
Pasak psichologinės pagalbos telefonu tarnybos vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“ psichologės Jurgitos Smiltės Jasiulionės, socialiniai tinklai sudaro sąlygas vaikams burtis į grupes pagal tam tikrus požymius ar požiūrius ir natūralu, kad jie tai daro.
Periodiškai aptinkame internete grupių, kuriose jauni žmonės, o kartais ir suaugusieji, dalinasi savižalos patirtimi ar mintimis apie savižudybę.
„Kadangi Vaikų linija“ jau nuo 2011 m. aktyviai dalyvauja Saugesnio interneto projekte, periodiškai aptinkame internete grupių, kuriose jauni žmonės, o kartais ir suaugusieji, dalinasi savižalos patirtimi ar mintimis apie savižudybę. Iš esmės yra dvi tokių grupių kryptys. Vienose buriasi žmonės, kurie jaučiasi blogai, jiems kyla minčių apie savižudybę ir jie ieško bendraminčių, kad nesijaustų vieniši. Tose grupėse jie dalinasi bendra patirtimi. Kitos grupės buriasi tam, kad palaikytų vienas kitą, kad to nedarytų, t. y. jose drąsinama, kad įmanoma savęs nežaloti, kad nereikia galvoti apie savižudybę ir pan.
Kai vaikai, paaugliai susiduria su sunkiomis problemomis, pavyzdžiui, neadekvatus savo kūno vertinimas, noras save žaloti, mintys apie savižudybę, jie iš tiesų neretai jaučiasi labai vieniši. Jeigu jie savo aplinkoje tai atskleidžia arba aplinka apie tai sužino, labai dažnai reakcija būna priešiška – užuot suteikus pagalbą, jaunuolis išvadinamas nenormaliu, nesveiku, jis stigmatizuojamas. O iš esmės jie yra normalūs paaugliai, tiesiog turintys vidinio skausmo ir nežinantys, kur jį padėti. Tokiu atveju „Facebook'o“ grupės tarnauja kaip vieta, kur jie nesijaučia vieniši. Kiekvienas žmogus trokšta meilės, dėmesio, pripažinimo ir šiose uždarose grupėse jie patiria bendrumo jausmą, kurio jiems trūksta kasdienybėje“, – aiškino psichologė.
Ragina nebūti pasyviais stebėtojais
Dėl to sakyti vienareikšmiškai, kad burtis į tokias grupes yra blogai, negalima, bet yra kita medalio pusė, kad tai tikrai labai grėsminga.
„Kai paauglys mato kitus, kurie dalinasi savižudiškais vaizdais, mėto užuominas apie savižudybę ar net pateikia labai konkrečius receptus, kaip nusižudyti, atsidūręs situacijoje, kurioje svarstykles nusveria noras mirti, jis tiesiog gali pasinaudoti būdu, apie kurį skaitė socialiniame tinkle. Savižudybė yra impulsyvus veiksmas.
Žmogus, kuris mąsto apie savižudybę, niekada nenori tik numirti. Jis nuolat svyruoja ant tų svarstyklių – tam tikrai momentais nusveria noras gyventi, tam tikrais – noras numirti. Ir kai svarstyklės nusveria į tą pusę, kurioje žmogus nebemato prasmės gyventi, informacija socialiniame tinkle gali paskatinti tai padaryti“, – teigė J.Smiltė Jasiulionė.
Internetas – sunkiai valdoma erdvė
Kaip šią problemą spręsti? Pirmiausiai, aišku, reikėtų nepalikti žalingos informacijos internete, t.y. pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms. Yra galimybė apie žalingą informaciją pranešti „Facebook'ui“ tiesiogiai, tačiau „Vaikų linijos“ specialistų patirtis byloja, kad tokiais atvejais dažniausiai sulaukiama pasiūlymo nesekti nurodyto žmogaus įrašų. Todėl prasmingiau kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybos Karštąją liniją: specialistai, atlikę tyrimą, jau oficialiai kreipiasi į socialinį tinklą
„Tiesa, internetas švaresnis tampa laikinai. Kai užblokuojama viena grupė, kuriasi naujos. Ir jau niekur nuo to nepabėgsime: internetas yra sunkiai valdoma erdvė. Vienintelė prevencija – kiek įmanoma, išsaugoti ryšį su savo vaikais.
Vaikai tikrai ką nors veiks internete ir neišvengiamai susidurs su netinkama informacija, tačiau turime pasikliauti, kad, turėdami santykį su savo vaikais, mes tai sužinosime. Svarbu, kad vaikai žinotų, kad tėvai nebaus, neaprėks už netinkamą elgesį, o stengsis padėti, tuomet jie tikrai kreipsis pagalbos, kai jos prireiks“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kartais gyvybę gali išgelbėti tiesiog žinutė
Tai, žinoma, nesprendžia pačių paauglių problemų, dėl kurių jie susirenka į tokias grupes, todėl kiti veiksmai turėtų būti nukreipti į kontakto su paaugliu ieškojimą.
„Nėra kito būdo pasiūlyti žmogui pagalbą, kaip tik su juo kalbėtis. Jeigu jis nekalba tiesiogiai, galima jam parašyti laišką. Siūlyčiau nebūti tik abejingais stebėtojais. Reikia žinoti, kad jei paaugliai dalinasi negatyvia informacija, užuominomis, kad jie jaučiasi blogai, tokiu būdu jie stengiasi ne šiaip atkreipti į save dėmesį, bet prašo pagalbos. Pasiūlyti pagalbą paprasta žinute taip pat gali būti didelis žingsnis. Juk „Facebook'as“ suteikia galimybę parašyti žinutę net nepažįstamam žmogui: „Aš mačiau tavo įrašą, kuriame daliniesi mintimis apie savižudybę, gal tau reikia pagalbos? Žinok, kad yra žmonės, kurie gali padėti“.
Ši informacija gali būti atmesta, kita vertus, paaugliui parodoma, kad kažkam jis vis dėlto rūpi, kažkas mato, kuo jis dalinasi ir, užuot sakęs – tai ir nusižudyk, tikina žinantis, kad būna sunkių minučių, ir tiesia pagalbos ranką ar nukreipia, kur ieškoti pagalbos. Ir galbūt, kai paaugliui vėl bus sunku, jis iš tiesų kreipsis nurodytu psichologinės pagalbos numeriu“, – svarstė psichologė.
Kaip elgtis paauglio tėvams?
Tėvams, kai jie supranta, kad vaikas įsivėlęs į tokią veiklą, o tai greičiausiai signalizuoja, kad jis ir pats turi slogių minčių, specialistė pataria parodyti, kad pagalbos reikia ne tik paaugliui, bet ir visai šeimai.
„Kartais suaugusieji labai greitai organizuoja pagalbą paaugliui, bet tai jį tik dar labiau stigmatizuoja: negana to, kad šiaip nesusitvarkau su savo sunkumais, dar mane išsiunčia pas psichologą, sakydami, kad man reikia pasigydyti. Todėl kai kuriose situacijose rekomenduočiau eiti pas psichologą visai šeimai kartu, akcentuoti vaikui, kad pagalbos reikia visiems, nes šeima nori jį išsaugoti ir pasiruošusi kartu ieškoti sprendimo būdų, kaip jis galėtų saugiai gyventi toliau nežalodamas savęs. Svarbiausia vaiko nekaltinti, neaiškinti, kad tai nenormalu, o jį palaikyti“, – patarė J.Smiltė Jasiulionė.
Galutinį sprendimą priima socialinis tinklas
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktoriaus dr. Ryčio Rainio teigimu, interneto naudotojai, pastebėję žalingą ar neteisėtą turinį, kviečiami apie tai pranešti RRT interneto karštajai linijai užpildant formą internete. Tokiu būdu pateikta informacija automatiškai patenka į pranešimų apdorojimo sistemą ir specialistų bus įvertinta optimaliausiai.
„Šiuo atveju RRT, reaguodama į gautą laišką, jau ėmėsi atitinkamų veiksmų, kreipėsi į socialinį tinklą „Facebook“, kad turinys, kuris skelbiamas šioje grupėje, būtų įvertintas, bei perdavė medžiagą policijai. Visgi norėtume pažymėti, kad svarbu ne tik šalinti nelegalų turinį, kuris kursto savižudybes, ar nustatyti asmenis, kurie tą turinį įkelia. Dar svarbiau yra tai, kad būtų identifikuojami tie pažeidžiami jauni žmonės, kurie ieško tokio turinio ar prašo informacijos, kaip pasitraukti iš gyvenimo. Manytume, kad labai svarbu, jog identifikavus šiuos žmones, jiems būtų kuo skubiau teikiama psichologinė pagalba. Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka organizacijoms, veikiančioms savižudybių prevencijos srityje“, – teigė RRT atstovas.
Pašnekovo teigimu, sprendimą dėl grupės uždarymo priimti ir faktiškai ją uždaryti gali tik pats „Facebook“, tačiau jis išreiškė viltį, kad RRT veiksmai, tikėtina, prisidės prie teigiamo sprendimo. RRT jau turėjo du panašius atvejus su uždaromis „Facebook“ grupėmis. Abi jos buvo uždarytos.
Kaip pranešti patiems?
Kaip pranešti apie pastebėtą draudžiamą pagal šio socialinio tinklo taisykles turinį tiesiogiai „Facebook‘ui“, plačiau galima pasiskaityti RRT svetainėje.
„Pranešimų, susijusių su žalingu ar neteisėtu turiniu „Facebook“ socialiniame tinkle, sulaukiame nemažai. „Facebook“, įvertinęs turinį, arba jį pašalina, arba praneša, kad tokio turinio talpinimas nepažeidė jo taisyklių. Jei gauname pranešimą dėl neteisėtai viešinamos asmeninės informacijos, apie tai informuojame interneto naudotoją, kad tik jis pats gali kreiptis į „Facebook'ą“.
Taip pat nemažai gauname pranešimų ir dėl tautinės nesantaikos kurstymo. Tokiu atveju kreipiamasi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Atskirais atvejais, jei „Facebook‘e“ skelbiama informacija turi nusikalstamos veikos požymių, pranešimą persiunčiame policijai", - teigė R.Rainys.