Ar išties antelė ketino savo atžaloms parodyti Vilniaus Senamiestį per karantiną, ar vis dėlto ieškojo galimybių pasiekti artimiausią vandens telkinį, spėlioti net neverta. Nebent juokais.
O ir tai buvo ne antelė su ančiukais, o arba į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta didžioji dančiasnapė, arba klykuolė su jaunikliais – iš tolo namų šešėlyje įžiūrėti nepatyrusiai akiai nėra lengva. Šie paukščiai paprastai peri drevėse, inkiluose, tačiau pastaraisiais metais jų galima sutikti ir miestuose, jie peri net pastatuose.
Paprastai iš tokių perėjimo vietų paskui mama ir vedasi mažuosius į artimiausią vandens telkinį.
Svarbu neišbaidyti
Ornitologas, Lietuvos ornitofaunistinės komisijos (LOFK) narys Marius Karlonas 15min sakė, kad kartais taip keliaujančius paukščius reikėtų palikti ramybėje ir nebent iš tolo stebėti, kaip patelė atranda kelią iki vandens. Tačiau pasitaiko situacijų, kai žmogaus įsikišimas būtinas.
Anot ornitologo, jeigu žinote, kad upė netoli, ir matote, kad mama žino kelią link jos, tai leiskite jiems eiti, tik iš tolo stebėdami, galbūt sustabdydami važiuojančius automobilius. Ypač reikėtų stengtis neišbaidyti suaugusių paukščių.
„Jeigu mama išsigąs, nuskris, tai paukščiukai gali pasklisti, pasimesti, įkristi į kokį šulinį, ypatingai kai būna dangčiai su dideliais tarpais. Geriau nesiartinti, paprašyti žmonių aplinkui, jeigu lydite tokią šeimą, kad visi trauktųsi per kokius 30-50 metrų ir leistų patelei vesti jauniklius. Ji vis tiek žino, kur ta upė, gal tik kelių nelabai. Jeigu upė nėra arti, bet matote, kad teisingai eina, palydėti reikėtų šiaip ar taip.
Tačiau gali būti ir tokių atvejų, kai pasimeta paukštis mieste ir matosi, kad nenuves sėkmingai jauniklių. Tada reikėtų pasistengti sugauti juos, bet reikia profesionalų pagalbos, kad atvykę sugautų ir būtina, kad sugautų su patele, sugavus tik jauniklius ir nunešus prie upės mama jų gali neberasti“, – apie pagalbą mieste sutiktiems paukščiams pasakojo M.Karlonas.
Jei arti – tegu eina patys
O tai grėstų paukščiukams mirtimi, kadangi pirmas kelias savaites jie privalo būti su mama.
M.Karlonas visiems, kas savo kelyje sutinka tokį paukščių pulkelį, turi paprastą patarimą: „Jeigu iki upės yra 100-200 metrų, tikrai nereikėtų jaudintis, patelė greičiausia sėkmingai jauniklius nusives. Tik jeigu kerta kelią, reikėtų pasižiūrėti, kad sėkmingai tai padarytų. Bet jeigu tokią šeimyną matote vidury miesto pasimetusią, tada jau reikėtų pasižiūrėti ir galbūt iš karto kviesti policiją, gamtosaugininkus, kad jie palydėtų ar net sugautų ir perkeltų prie upės.“
Tokių vaizdų, kai paukščių šeimynėlės klajoja Vilniaus centre ar Senamiestyje, galima išvysti kiekvienų metų pavasarį.
