„Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje ženkliai prasčiau, tik 30 procentų“, – BNS sakė G. Žilinskas.
Mokslininkai buvo paskaičiavę keturių šią žiemą praūžusių audrų, kuomet vėjo greitis buvo pasiekęs stichinį 35 metrų per sekundę lygį, padarytus nuostolius. Per audras žemyninėje dalyje buvo nuplauta apie 425 tūkst. kubinių metrų smėlio, po trijų mėnesių sugrąžinta apie 252 tūkst. kubinių metrų.
Nerija nukentėjo labiau
Kartu su Kuršių nerija audros pajūryje nuplovė apie 1,75 mln. kubinių metrų smėlio. Anot G. Žilinsko, tai apie dešimtadalis viso Kuršių nerijos kopagūbrio.
„Daug nuplovė, tik, matyt, giliai nespėjo nutempti. 40 metų dirbu, daug audrų mačiau nuo 1983 metų, bet tokios situacijos nebuvo. Gal kiek panašiai kaip per Anatolijų, bet čia keturios žiemos audros“, – sakė G. Žilinskas.
Jo teigimu, lyginant su žemynu matyti, kad Kuršių nerijoje kol kas jūra nuplauto smėlio gražino beveik perpus mažiau. Taip pat nerijoje pasitaikė daugiau atkarpų, kur per audras buvo nuplautas didelis smėlio kiekis (pvz., piečiau Nidos), o grąžinta buvo tik apie 10 proc.
„Žodžiu, grąžinama skirtinguose ruožuose daug netolygiau nei žemyno krante“, – teigė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, smėlis labiausiai sugrįžo į paplūdimius, tačiau kai kur pagerėjo ir kopagūbrių situacija. Pastariesiems atsistatyti, anot G. Žilinsko, orai nebuvo palankūs, vyravo vėjai.
„Labiausiai liko „nukandžiota“ vizualiai ten, kur aukštas kopagūbris. Kur paplūdimys buvo išplautas ir skardis buvo didelis, į paplūdimį sugrįžus smėliui, dalį kopagūbrio apačios smėlis uždengė“, – sakė mokslininkas.
Pasimatė durpynai
Itin ženklų atsistatymą centro darbuotojai pastebėjo šiaurinėje žemyninės kranto dalies pusėje, tarp Palangos ir Nemirsetos, taip pat aplink Šventąją.
Čia po audrų pirmą kartą per savo 40 darbo metų G. Žilinskas teigė matęs taip nupustytą smėlį, jog visai netoli Būtingės pajūryje buvo atsivėrę durpynai.
„Būtingėje kai kur smėlio buvo kone nelikę, to nesu matęs, bet vyravę šiaurės vėjai grąžino smėlį ir uždengė“, – pasakojo mokslininkas.
Sugrįžus smėliui darbuotojai nustatė ir po audrų vėl paplatėjusius paplūdimius. Žemyninėje dalyje jie buvo susiaurėję aštuoniais metrais, pusė tiek jau sugrįžo į savo vietą.
Kuršių nerijoje paplūdimiai kai kur buvo susiaurėję net 16 metrų, tačiau, pasak G. Žilinsko „septynis metrus jau sugrįžo“.
„Atsistatymas dar vyks ir vasarą, ir rudenį, maždaug iki spalio“, – sakė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, jei vėjas neviršija maždaug 14 m/s, nevyrauja lietūs, tuomet sausas smėlis iš paplūdimio ima grįžti į kopagūbrius. Jei pučia stipresni nei 14 m/s vėjai, tuomet kopagūbriai ardomi.
Keturios stiprios audros, stipriai pažeidusios paplūdimius, viena po kitos pajūryje praūžė sausio ir vasario mėnesiais.
