Įspėjo, kad daliai gali prireikti ligoninės
Prieš kelias dienas paskelbtame įraše medikas kreipėsi į „savo kartą, penkiasdešimtmečius“ su prašymu darsyk apsvarstyti Velykų šventimą su vaikais, tėvais ar draugais.
Šio amžiaus žmonės, anot jo, jaučiasi dar ne senukais, kad reikėtų saugotis, tačiau daugelis jau serga kokia nors lėtine liga, pavyzdžiui, kamuoja padidėjęs kraujospūdis, vargina širdies negalavimas, cukrinis diabetas ar didesnis, nei būtų saugu, kūno masės indeksas.
Velykų proga visuomenė juda – keliauja visuomeniniu transportu, lankosi parduotuvėse. Kiekvienas, atrodytų, nekaltas kontaktas padidina riziką užsikrėsti.
„Labai šaunu pamatyti vaikus ir draugus, bet skirtingai nuo jūsų tėvų, daugelis jūsų ar jūsų vaikų nėra paskiepyti jokia vakcina.
80 procentų mūsų kartos susirgusių vis tiek viskas baigsis gerai per keletą parų, – prognozavo jis. – Dauguma rašys FB, kad čia tik gripas. Dalis FB rašys kiek kitokias istorijas arba atsidurs ligoninėse.
Ir problema čia yra ta, kad be deguonies ir deksametazono kažko stebuklingo neatrasta. Daugelis vaistų vis dar tiriami. O kai kuriuos gerus vaistus iki šiol pasiekia tik JAV pacientai.
Dar blogesnis dalykas gali nutikti, jeigu pasikartos žiemos scenarijus, kai ligoninės taip užsipildys, kad daliai mūsų kartos žmonių kosėti ir dusti teks namuose be jokio deguonies.“
Šis įrašas šeštadienio vakarą buvo ištrintas, todėl jį paskelbusio gydytojo pavardės nenurodome.
Po internetą paplito kaip virusas
Įrašas sulaukė 2,4 tūkst. reakcijų ir per 400 komentarų. Daugelis žmonių dėkojo už tokį patarimą, apgailestavo, kad tenka švęsti vieniems namie, gyrėsi jau pasiskiepiję, klausinėjo apie vakcinas.
Tačiau nemažai pyko dėl to, kad negali susitikti su kitais, gyrėsi nuolat lankantys artimuosius, aiškino nesiskiepysią ir kabinosi prie frazės, kad „vieną dieną mes visi būsime paskiepyti ir tikrai švęsime“, net užgauliojo.
Viena moteris paprašė pakomentuoti informaciją apie nepageidaujamą šalutinį vakcinų poveikį.
„Vakcinų nuo COVID-19 nepageidaujamos šalutinės reakcijos, – teigiama įraše, kuriuo ji pasidalijo komentaruose. – 3964 mirusieji. 162 610 sužeidimų iki 2021 m. kovo 13 d.“
Tokios reakcijos esą užfiksuotos paskiepijus „Moderna“, „Pfizer“/„BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis („Johnson & Johnson“ vakcina buvo patvirtinta tik dviem dienomis anksčiau, ja Europoje dar neskiepijama).
Įraše nurodyta, kad informacija paimta iš „EudraVigilance“ – Europos pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus duomenų bazės.
Tuo pačiu įrašu daugelis žmonių pasidalijo ne tik „Facebook“, bet ir socialiniuose tinkluose „Twitter“ (pavyzdžiui, čia, čia) bei „LinkedIn (čia), įvairiuose tinklalapiuose (čia, čia, čia, čia, čia).
Apie šią statistiką pranešusiame konservatyviame tinkalapyje „Gateway Pundit“ net detalizuota, kiek žmonių kokius šalutinius poveikius pajuto, kiek nuo jų tariamai mirė. Straipsnyje remiamasi informacija, paskelbta tinklalapyje „Global Research“.
Šis priklauso Kanadoje veikiančiam Tyrimų ir globalizacijos centrui (Centre for Research on Globalization), kurį NATO buvo apkaltinusi skelbiant konspiracijos teorijas, skleidžiant Rusijai palankią dezinformaciją ir niekinant Vakarų žiniasklaidą.
Tokiais pranešimais bandoma sudaryti įspūdį, esą vakcinos nuo COVID-19 yra pavojingos ir gali sukelti sužaloti ar tapti mirties priežastimi.
Norima susilpninti pasitikėjimą skiepais
Socialiniuose tinkluose plintančiame įraše ir tinklalapiuose minimi skaičiai apie nepageidaujamus šalutinius poveikius yra ištraukti iš konteksto, siekiant išpūsti vakcinų riziką. Paprastai kalbant, tai yra „žalia“ informacija, kurią dar turi išanalizuoti specialistai.
Duomenų bazės „EudraVigilance“ tinklalapyje nurodyta, kad pateikiama informacija apie įtariamą šalutinį poveikį, t.y. vartojant vaistą nustatytą medicininį reiškinį, kuris yra nebūtinai susijęs su vaistu ar jo sukeltas (pajuodinta tinklalapyje – red. past.). Tai daroma, kad suinteresuotosios šalys ir visuomenė galėtų įvertinti informaciją, kuria Europos reguliavimo institucijos remiasi nagrinėdamos vaisto ar veikliosios medžiagos saugumą.
„Apie atvejį galimą pranešti ir tuo atveju, jeigu įtariama, kad šalutinis poveikis yra susijęs su vaistu. Tai nebūtinai reiškia, kad šiuo pranešimu įrodoma kokia nors vaisto ir šalutinio poveikio sąsaja; šalutinį poveikį galėjo sukelti ir kiti veiksniai, pvz., liga, kuriai gydyti vaistas buvo vartojamas, ar sąveika su kitais paciento vartojamais vaistais“, – teigiama tinklalapyje.
Taip pat pabrėžiama: „Informacijos apie įtariamą šalutinį poveikį nereikėtų suprasti kaip informacijos, kuria teigiama, kad vaistas ar veiklioji medžiaga sukelia nustatytą poveikį ar kad vaistą ar veikliąją medžiagą nesaugu vartoti. Tik nuodugniai įvertinus visus turimus duomenis ir atlikus jų mokslinį vertinimą galima padaryti patikimas išvadas dėl vaisto teikiamos naudos ir keliamos rizikos.“
Šiame tinklalapyje pateikiama statistika apie visus pranešimai dėl galimo šalutinio poveikio, pasiskiepijus kompanijų „Moderna“, „Pfizer“/„BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis.
Manipuliuoti „nuogais“ duomenimis ir naudoti juos be konteksto yra taktika, kurios dažnai griebiasi žmonės, norintys susilpninti visuomenės pasitikėjimą skiepais ar vakcinavimo procesu. Tam pasitelkiami ne tik „EudraVigilance“ duomenys, bet ir JAV naudojamos analogiškos Nepageidaujamo šalutinio vakcinų poveikio pranešimų sistemos (Vaccine Adverse Event Reporting System, VAERS) informacija.
Šie duomenys negali būti patikimi be papildomos analizės, mat dažnai informaciją pateikia ne pirminį vertinimą atlikę specialistai, bet patys žmonės, nusprendę, kad vieną ar kitą negalavimą nulėmė skiepai.
Kad iš skaičių, skelbiamų internete, negalima skubėti daryti savų išvadų, patvirtina atvejis, kai vienas gydytojas sugebėjo VAERS pranešti, esą skiepai nuo gripo jį pavertė komiksų ir filmo herojumi milžinu Halku.
Šalutinių poveikių gali būti
Prieš imant naudoti vakcinas nuo COVID-19, kaip ir bet kokius kitus skiepus bei vaistus, atliekami laboratoriniai ir klinikiniai bandymai, vėliau kruopščiai išanalizuojami jų rezultatai. Tik įvertinus, ar vakcina arba vaistas yra saugus naudoti ir suteikia norimą efektą, leidžiama jį naudoti.
Masinio vakcinavimo, kuris yra efektyviausias kelias užkirsti kelią infekcijai plisti, nauda nusveria galimų šalutinių reakcijų žalą.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) teigimu, nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija. Apie juos galima pranešti šiame tinklalapyje.
Visos Lietuvoje šiuo metu naudojamos vakcinos buvo patikrintos per bandymus, įvertintos specialistų ir įregistruotos Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka kokybės standartus.
Lietuvoje paskiepyti žmonės dažniausiai skundžiasi dėl skausmo, patinimo ar paraudimo dūrio vietoje, rankos ar galvos skausmo, šaltkrėčio, išbėrimo, karščiavimo. Dauguma atvejų šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo, nepavojingos ir praeidavo po kelių dienų. Apie tokį galimą poveikį įspėja ir patys gamintojai.
Vakcinos turi „supažindinti“ imuninę sistemą su infekciniu sukėlėju ir paruošti atremti visu pajėgumu, kai jis pateks į imuninę sistemą. Pakliuvus sukėlėjui, jis yra sunaikinamas, iki kol spėja išsivystyti ligos simptomai. Ta vienokia ar kitokia reakcija, kaip į bet kurį medikamentą, įmanoma. Jei žmogus yra kam nors alergiškas, prie skiepydamasis gali pasitarti su gydytoju.
„Bloomberg“ duomenimis, didžiausios istorijoje vakcinavimo kampanijos metu 151 šalyje jau sunaudota daugiau nei 650 mln. dozių skiepų nuo COVID-19. Nors būta pranešimų apie žmones, kurie mirė pasiskiepiję, nepatvirtinta, kad kurio nors mirtį sukėlė vakcina.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Statistikos departamentas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
