Portalas 15min pristato svarbiausius A.Guogos pasiekimus ir karjeros faktus.
Iš oficialios biografijos
A.Guoga gimė 1973 m. Kaune. Jo vaikystė prabėgo gimtajame mieste ir Alytaus rajono Kalesninkų kaime, kur, kaip pats teigia savo biografijoje, išėjo patį pirmą verslo pradžiamokslį – augino ir pardavinėjo pomidorus.
Būdamas 11 metų, A.Guoga dėl šeiminių aplinkybių persikraustė į Australiją ir įgijo Australijos pilietybę. Oficialioje biografijoje teigiama, kad jis nuo pat vaikystės dirbo įvairius darbus: remontavo siuvimo mašinas, plovė automobilius, pjovė žolę.
Koledže A.Guoga studijavo apskaitą ir finansus. Būdamas 20 metų įsidarbino investiciniame banke ir pradėjo suktis verslo pasaulyje. Vėliau plėtojo prekybos verslą Londone, užsiėmė investicine veikla.
2003 m. A.Guoga pradėjo veiklą Lietuvoje – investavo į nekilnojamojo turto bei interneto įmones. Tarp jų – poilsio ir pramogų parkas „TonyResort“ Anupriškėse, internetinės parduotuvės „TonySports“ bei „TonyBet“. Nuo 2009 m. A.Guoga valdo tarptautinę lažybų bendrovę „TonyBet“.
Taip pat 2003 m. A.Guoga pradėjo pokerio karjerą, kur buvo žinomas „Tony G“ vardu. Pasaulio pokerio žaidėjų uždarbius fiksuojančio puslapio hendonmob.com duomenimis, per karjerą iš pokerio A.Guoga uždirbo 4,8 mln. dolerių. Paskutinį kartą turnyre, puslapio duomenimis, A.Guoga dalyvavo 2013 m. 2014 m. pranešė, kad baigia aktyvią karjerą.
2010–2012 m. A.Guoga buvo Lietuvos krepšinio rinktinės vadovas, ėjo Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidento pareigas.
2013 m. A.Guoga prisijungė prie Liberalų sąjūdžio. Rinkimuose į Europos Parlamentą 2014 m. A.Guoga Liberalų sąjūdžio sąraše kandidatavo antru numeriu. Surinkęs 97 907 pirmumo balsus, buvo išrinktas EP nariu ir prisijungė prie Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos.
Visi šie faktai – iš oficialios A.Guogos biografijos. Tačiau A.Guogos biografija kupina ir kitų įdomių faktų.
Rado būdą, kaip mokėti mažiau mokesčių
2014 m. 15min rašė, kad A.Guoga rado būdą sumokėti mažiau mokesčių. Užuot sau išmokėjęs dividendus, kurie yra apmokestinami, jis 2013 m. savo įmonėms suteikdavo milijonines paskolas, už kurias susižerdavo neapmokestintas palūkanas.
2013 m. verslininkas deklaravo uždirbęs apie 720 tūkst. litų (apie 210 tūkst. eurų). Tačiau jis sumokėjo vos 20 tūkst. litų mokesčių (5,8 tūkst. eurų). Taip atsitiko dėl to, kad didžioji dalis A.Guogos pajamų buvo ne dividendai ir ne alga, o iš savo verslo už milijonines paskolas gaunamos palūkanos. Jos iki 2014 m. nebuvo apmokestinamos.
Iš 2013 m. gautų A.Guogos pajamų apmokestinamosios turto pardavimo pajamos sudarė 139 tūkst. litų ir tik nuo jų buvo skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Tuo tarpu iš palūkanų A.Guoga 2013 m. uždirbo 576 tūkst. litų, šios pajamos buvo neapmokestinamos.
2014 m. Valstybinė mokesčių inspekcija patikrino 22 stambių įmonių grupių ir bendrovių savininkus, akcininkus, direktorius ir kitus didelį turtą valdančius asmenis, tarp jų ir A.Guogą. Daliai didelių įmonių, kurių vadovai paskolas tik imituodavo, teko susimokėti nemažai mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Tačiau A.Guoga to išvengė, kadangi jo savo įmonėms skolinami pinigai buvo realūs, jie buvo investuojami į infrastruktūrą. Tuo tarpu kiti verslininkai realiai nė neskolindavo savo įmonėms, o tik imituodavo paskolą, kad vietoj dividendų atgautų „palūkanas“.
Paklaustas, kodėl savo įmonėms paskolas dalijo pats, o ne siūlė jų vadovams kreiptis į bankus, A.Guoga tvirtino, kad bankai jo verslams tiesiog neskolino. Jis pripažino, kad užuot skolinęs savo įmonėms galėjo tiesiog didinti jų įstatinį kapitalą, tačiau toks kelias, pasak A.Guogos, nepatogus, nes tuomet pinigai būtų įsišaldę.
A. Guoga pabrėžė, kad nuo gautų pajamų yra sumokėjęs visus Lietuvoje įstatymais numatytus mokesčius.
Rėmė ir „Lietuvos rytą“, ir „Žalgirį“
A.Guoga dažnai save pristato kaip mecenatą ir sporto rėmėją. Tačiau jo kelias sporto pasaulyje buvo gana vingiuotas. 2010 m. A.Guoga pradėjo remti ne tik Lietuvos krepšinio federaciją, bet ir Vilniaus „Lietuvos rytą“, Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Sakalus“. Jis sumokėjo didelę dalį sumos, už kurią Lietuvos rinktinė gavo vardinį kvietimą į 2010 m. pasaulio čempionatą. Tačiau 2011 m. sausį A.Guoga triukšmingai nutraukė rėmimą Lietuvos krepšiniui.
Tuomet A.Guoga argumentavo, kad taip elgiasi dėl pasikeitusių Valstybinės lažybų priežiūros komisijos nuostatų ir požiūrio į Azartinių lošimų įstatymą. Tai apsunkino jo bendrovės veiklą. Jis pranešė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Lošimų strateginė grupė“ bus priversta stabdyti veiklą Lietuvoje ir keltis į Estiją. Taip pat ji nutrauks ir paramą Lietuvos krepšinio rinktinei bei krepšinio klubams. Valstybinę lažybų priežiūros komisiją A.Guoga apkaltino turint neaiškių interesų.
Ką padarė Valstybinė lažybų priežiūros komisija? Ji sugriežtino verslo sąlygas Lietuvoje veikiančioms lošimų bendrovėms, tarp jų ir „TonyBet“, taip pat uždraudė lošimų bendrovėms internetu priimti klientus iš užsienio.
Komisijos administracijos direktorius Andrius Karaliūnas tuomet argumentavo, kad Komisija vadovavosi Lietuvoje veikiančiais įstatymais ir kad norint verslui leisti daugiau Lietuvoje turi būti keičiami įstatymai, liberalizuojant lošimus internete ir juos aiškiai apibrėžiant.
Jei tai buvo spaudimas politikams, jis davė vaisių. Situacija po kelių mėnesių kardinaliai pasikeitė: Valstybinė lošimų priežiūros komisija pakeitė savo požiūrį į šalies įstatymuose įtvirtintas nuostatas. O tam įtakos turėjo Finansų, Ūkio ir Teisingumo ministerijų, Lietuvos krepšinio federacijos atstovai ir net tuometinis premjeras Andrius Kubilius.
„Beldėmės į įvairias Lietuvos instancijas ir gavome patvirtinimą, kad esame teisūs. Nuo šiol mums bus leista dirbti Lietuvoje, galėsime eksportuoti lažybas į užsienį ir priimti klientus iš užsienio. Tikrai nesitikėjau, kad per kelis mėnesius sulauksime palankaus LVLK sprendimo“, – tada sakė A.Guoga.
A.Guoga su džiaugsmu grįžo į sporto rėmėjų gretas. Jis pažadėjo, kad 40 procentų „Lošimų strateginės grupės“ pelno skirs sportui. 2011 m. balandį A.Guoga su Lietuvos krepšinio federacija pasirašė naują trejų metų rėmimo sutartį. 2011 m. birželį A.Guoga nustojo remti „Sakalus“.
Blaškėsi tarp krepšinio komandų
2010 m. A.Guoga išrinktas Nacionalinės moterų krepšinio lygos prezidentu. 2011 m. pabaigoje A.Guoga tapo LKF viceprezidentu, atsakingu „už komercinius klausimus“. 2012 m. sporto mecenatui buvo palyginti ramūs – jis buvo Lietuvos olimpinis atašė Londone, dalyvavo pokerio turnyruose, toliau rėmė sportą ir vieno interviu metu pareiškė niekada nedalyvausiantis prezidento rinkimuose.
2013 m. pradžioje įtarus korupcija buvo suimtas LKF generalinis direktorius Mindaugas Balčiūnas. A.Guoga iškart išreiškė savo pasipiktinimą nesirinkdamas žodžių. „Jei dabar visi neužstosime nekalto žmogaus, kitą dieną visus mus be jokio reikalo susodins į kalėjimą. Gal per skambiai pasakysiu, bet Seimo nariai, šalies patriotai turėtų pasipriešinti tokiai neteisybei. Tik žmonių pastangos ir pasipriešinimas gali pakeisti labai neteisingą įvykių eigą“, – tada sakė A.Guoga, specialiai dėl bylos iš Australijos sugrįžęs į Lietuvą.
Pasilikęs Lietuvoje A.Guoga 2013 m. vasarį ėmėsi aktyviai kalbėti apie žlungančio Kauno „Žalgirio“ gelbėjimą. Buvusį savininką Vladimirą Romanovą jis pavadino „bepročiu“, taip pat pareiškė, kad „Žalgirio“ akcijas turėtų perimti Arvydas Sabonis arba miesto savivaldybė. A.Guoga tvirtino esąs pasirengęs padėti „Žalgiriui“, jei klubas bus valdomas skaidriai.
Vėliau A.Guoga paskelbė, esą Kauno „Žalgiriui“ jis siūlė 2,5 mln. litų paramą, tačiau klubas jos atsisakė. Todėl jis nutarė atsisakyti šių planų, pareiškęs, kad jį domino tik generalinio rėmėjo pozicija. Tuo tarpu „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas teigė, kad su A.Guoga nebuvo rasta bendrų sąlyčio taškų.
2013 m. vasarą A.Guoga paskelbė, kad rems Prienų krepšinio komandą, kuri įgis „Tonybet“ pavadinimą, taip pat rems „Lietuvos rytą“. Tuomet jis sakė dar neatsisakantis planų ir remti Kauno „Žalgirį“. 2014 m. lapkritį A.Guoga ėmėsi remti Klaipėdos „Neptūną“.
Krepšinio skandalo epicentre
Po 2013 m. Europos krepšinio čempionato, kuriame Lietuva iškovojo sidabro medalius, prasidėjo dvejonės, ar komandos treneris Jonas Kazlauskas turėtų ir toliau eiti šias pareigas. LKF viceprezidento pareigas tuomet užėmęs A.Guoga išsakė mintis, kad jis turi likti ir LKF Vykdomasis komitetas neturėtų kelti klausimo, ar jį reiktų atleisti.
2013 m. spalį Lietuvos krepšinį sudrebino skandalas: iš pareigų atsistatydino LKF prezidentas Arvydas Sabonis bei viceprezidentas A.Guoga, paskelbta, kad traukiasi ir J.Kazlauskas bei rinktinės vykdomasis direktorius P.Motiejūnas.
A.Sabonis pareiškė, kad traukiasi dėl Lietuvos žiniasklaidos spaudimo ir „dusinimo iš šalies“, J.Kazlauskas leido suprasti, kad nesutaria su LKF generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu, o A.Guoga paskelbė besitraukiantis ne dėl žiniasklaidos kritikos, o dėl vidinio susiskaldymo rinktinėje.
„Visiems Slovėnijoje buvo nemalonu, kai buvo matyti susiskaldymas, priešprieša. Dabar geriausia visiems išeiti – reikia rinkimų konferencijoje išrinkti normalią Lietuvos krepšinio federaciją, naujus veidus“, – tada sakė A.Guoga. Jis vėliau minėjo siūlęs LKF aukoti M.Balčiūną dėl J.Kazlausko, bet su tuo niekas nesutiko.
Nors iš pradžių A.Sabonis dėl griūties federacijoje kaltino Lietuvos krepšinio komandą ir trenerius per pirmenybes neva spaudusius šalies žiniasklaidą, tačiau po to pripažino, kad nenori dalyvauti vidinėse intrigose. Tuo tarpu treneris J.Kazlauskas pareiškė, kad dėl griūties kaltina federacijos generalinį sekretorių M.Balčiūną, kuris esą kenkė rinktinei.
P.Motiejūnas ir J.Kazlauskas stojo į vieną barikadų pusę, o A.Guoga ir M.Balčiūnas – į kitą. P.Motiejūnas apkaltino A.Guogą nepagrįsta kritika komandai ir kišimusi į vidinę komandos veiklą. Užsipuolė jis ir M.Balčiūną, pareiškęs, kad komandai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasiruošimui. Tuo tarpu A.Guoga pareiškė, kad P.Motiejūnas „nepagrįstai ant jo pila š...ą“.
„Jonas Kazlauskas per savo karjerą net keturis kartus atsistatydino. Treneris J.Kazlauskas mėgsta atsistatydinti ir nereikia čia šito fakto taip sureikšminti“, – tada sakė A.Guoga.
Vis dėlto galiausiai buvo sutarta, kad iš LKF generalinio sekretoriaus pareigų atsistatydina Mindaugas Balčiūnas, o iš federacijos žadėję trauktis prezidentas Arvydas Sabonis bei viceprezidentas Antanas Guoga lieka savo postuose. Norą tęsti darbą Lietuvos krepšinio rinktinėje pareiškė ir treneris Jonas Kazlauskas. P.Motiejūnas taip pat pasitraukė iš LKF. A.Guoga savo ruožtu viešai atsiprašė visų, kuriuos galėjo įžeisti.
2013 m. pabaigoje Lietuvos krepšinio rinktinės sirgalius Tomas Balaišis-Sėkla apkaltino A.Guogą „bergždžių pažadų dalijimu“. A.Guoga T.Balaišiui pažadėjo, kad LKF vykdomajame komitete šis galės pakeisti A.Guogą, bet paaiškėjo, kad A.Guoga neturėjo įgaliojimų taip kalbėti, nes naują LKF vykdomojo komiteto narį turi paskirti Nacionalinė moterų krepšinio lyga, kuri delegavo A.Guogą į pareigas.
„Kiek aš matau, tai svarbiausias žmogus Lietuvos krepšinyje yra Guoga (juokiasi). Va čia tai labiausiai stebina. Iš kur, kaip? Man tai nesuprantamas dalykas. Visais klausimais pasisako žmogus, kuris neturėtų kalbėti nė vienu klausimu“, – tada sakė Linas Kleiza.
Greitas skrydis Liberalų sąjūdyje
2014 m. A.Guoga tapo Liberalų sąjūdžio kandidatu į Europos Parlamentą. Jis sąraše buvo įrašytas antru numeriu, nors prieš tai aktyviai partijos veikloje nedalyvavo. Viešojoje erdvėje kilo nuostaba – kodėl A.Guoga aplenkė tokius Liberalų sąjūdžio senbuvius kaip Petras Auštrevičius ar Eugenijus Gentvilas. Kilo įtarimų, kad jis vietą sąraše tiesiog nusipirko: apie tai rašė, pavyzdžiui, Andrius Tapinas. Tačiau partijos senbuviai tuomet aiškino, kad A.Guoga nuosekliai prisidės prie „liberalizmo sklaidos“.
„Nebenoriu būti tarp tų, kurie tik piktinasi politikais prie stalo ar televizoriaus. Noriu pats prisidėti prie savo šalies gerovės, prie sėkmingos valstybės kūrimo, noriu, kad galėtume kartu didžiuotis savo šalimi. Toks yra mano motyvas“, – taip pats savo motyvus aiškino A.Guoga.
2014 m. interviu laidai „Dėmesio centre“ A.Guoga teigė dalyvausiantis Seimo rinkimuose ir kad jo tikslas – ūkio ministro postas.
„Turiu svajonę būti Lietuvos politikoje ir dabar yra gera pradžia. Esu kalbėjęs su žmonėmis apie tai ir aš tikrai būsiu partijos sąrašuose, jeigu partijos kolegos mane palaikys ir reitinguos. O Europos Parlamente planuoju būti pats aktyviausias narys. Noriu nuveikti realių darbų, mokytis. Tą darysiu iš visos širdies“, – teigė A.Guoga, žadėdamas viską paaukoti dėl kitokios Lietuvos.
2015 m. A.Guoga pakeitė savo nuomonę – teigė Seimo rinkimuose nedalyvausiantis.
„Tą dieną, kai išrinko, taip atrodė, norėjosi eiti [į Seimo rinkimus]. Bet kai matau, kad Lietuvoje man nelabai išeis padaryti tai, ką norėčiau, nemanau, kad būčiau naudingas Lietuvai. [...] Seimo rinkimuose tikrai nedalyvausiu“, – tada portalui LRT.lt teigė politikas.
Po 2015 m.savivaldos rinkimų buvo pasigirdę kalbų, kad A.Guoga gali palikti LS ir kurti naują politinę jėgą. Viena to priežasčių esą galėtų būti galimybė plėsti dešiniųjų elektoratą. Tačiau pats A.Guoga sakė neketinantis nieko kurti.
2015 m. vasarą paskelbta, kad pagal aktyvumą Europos Parlamente A.Guoga tarp lietuvių parlamentarų yra trečias. Tų pačių metų rugpjūtį, jo „TonyBet“ bendrovei pasiūlius lažintis, ar A.Guoga taps prezidentu, jis tai apibūdino kaip pokštą ir dar kartą patvirtino prezidento rinkimuose nedalyvausiantis.
2015 m. rugsėjį A.Guoga, pagal populiarumą kaip galimas premjeras aplenkęs Eligijų Masiulį, teigė partijos pirmininku tapti nenorintis, tačiau ir davė suprasti, kad su partijos elitu savęs netapatina.
„Manau, sėdžiu savo rogėse, man patinka dirbti Europos Parlamente. [...] Šiandien minčių tapti [partijos] pirmininku nėra. Jaučiu, kad ir partijoje yra noras tęsti ir palikti viską, kaip yra. Toks noras yra iš partijos elito. Aš nesu tame elite, esu tiesiog paprastas žmogus. Turiu pareigas, ir mane tai tenkina“, – portalui LRT.lt komentavo A.Guoga.
2015 m. spalį A.Guoga kandidatavo į Liberalų sąjūdžio pirmininko postą. Tada jis pareiškė, kad jei bus išrinktas pirmininku, atsisakys europarlamentaro mandato. Taip pat jis pareiškė, kad vis dėlto dalyvaus Seimo rinkimuose ir mes iššūkį Algirdui Butkevičiui Vilkaviškio apygardoje.
Tiesa, paaiškėjo, kad dalyvauti Seimo rinkimuose A.Guogai gali sutrukdyti dviguba pilietybė – jis turi ir Australijos pilietybę. A.Guoga paskelbė jos atsisakysiantis, bet pats pripažino, kad iki Seimo rinkimų to padaryti greičiausiai nepavyks.
2016 m. gegužę, E.Masiuliui įklimpus į korupcijos skandalą ir pasitraukus iš partijos pirmininko posto, A.Guoga tapo laikinuoju partijos pirmininku. Taip pokerio žaidėjas iš Australijos ėmėsi vadovauti vienai populiariausių Lietuvos partijų.
