Už 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą balsavo 73 parlamentarai, prieš – 56, susilaikė 7. Iždą vieningai parėmė 71 valdančiųjų atstovas, taip pat du Mišrios Seimo narių grupės nariai, anksčiau priklausę Permainų koalicijai, – Asta Baukutė ir Žilvinas Šilgalis.
Premjeras Andrius Kubilius po balsavimo džiaugėsi, kad pavyko priimti biudžetą, kuris yra „ambicingas pajamų prasme“, bet „leidžia su santūriu optimizmu žvelgti į 2011 metus“. Anot jo, „biudžetas tikrai taupus, kuklus, pokrizinis“, bet tai, kad pavyko sureguliuoti valstybės finansus, esą turėtų būti ypač svarbu mažas pajamas gaunantiems žmonėms, mat tuomet valstybė gali geresnėmis sąlygomis pasiskolinti pinigų, kurie daugiausia išleidžiami socialinėms reikmėms.
„Aš noriu pasveikinti Lietuvą, kad turi kitų metų biudžetą“, – po sėkmingo balsavimo džiaugėsi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas.
Aš noriu pasveikinti Lietuvą, kad turi kitų metų biudžetą, – po sėkmingo balsavimo džiaugėsi K.Glaveckas.Opozicijos atstovai piktinosi, kad Lietuvos nėra su kuo sveikinti. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis abejojo, ar 2011 metų biudžetas palengvins neturtingųjų dalią. Tuo tarpu ekonomistas Rimantas Rudzkis pabrėžė, kad valdantiesiems derėjo daugiau sutaupyti viešųjų išlaidų – tuomet nebūtų reikėję suplanuoti „pernelyg ambicingo pajamų plano, kurį įvykdyti tikrai bus sunku, bet ne neįmanoma“.
Pasak R.Rudzkio, planuojant biudžetą, Vyriausybei reikėjo peržiūrėti viešąsias išlaidas ir rasti, kur jos naudojamos nepakankamai efektyviai. Tačiau ekonomistas sakė nenorįs tvirtinti, kad 2011 metų biudžeto pajamų planas, kuris šeštadaliu didesnis už šių metų planą, neįvykdomas. „Pajamų turėtų būti surinkta daugiau. Daug šansų, kad kitąmet ir bankų paskolų srautas sustiprės, matyt, bus daugiau naudojama Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų ir valdžia tikrai nusiteikusi daugiau išspausti iš valstybės kontroliuojamų įmonių, stiprinti kovą su šešėliu. Ir darbo rinka rodo atsigavimo požymių. O tada, kai darbuotojo padėtis pasidaro patikimesnė, kai jis jau nebedreba dėl savo vietos ir mato perspektyvą atlyginimui augti, sumažėja taupymo mastas, žmonės drąsiau vartoja“, – dėstė ekspertas.
Didžioji dalis išlaidų – socialinėms reikmėms
40,1 proc. visų valstybės išlaidų kitais metais sudarys lėšos, skirtos socialinei apsaugai. Dar 15,5 proc. teks švietimui, 12,8 proc. – sveikatos apsaugai. Šie skaičiai nėra prasti, tačiau, anot buvusio socialinės apsaugos ministro Teodoro Medaiskio, problema ta, kad Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, išlaidų viešajam sektoriui santykis su BVP yra gerokai mažesnis už ES vidurkį, o išlaidų socialinei apsaugai – beveik perpus mažesnis (naujausiais „Eurostat“ duomenimis, kurie apibūdina 2008 metus, – 16 proc., kai ES vidurkis – 26 proc.) „Gal viešųjų lėšų pyrago dalis socialinei apsaugai, švietimui ir socialinei apsaugai būtų nebloga, bet kad pats tas pyragas mažas“, – konstatavo jis.
Pasak T.Medaiskio, socialinio draudimo sistema Lietuvoje pati savaime nėra blogai dirbanti, tačiau reikia „nedaryti išlaidų, kurios nepadengtos pajamomis“, kaip nutiko praėjusioje Seimo kadencijoje.
„Pirmiausiai turiu omenyje motinystės išmokų didinimą visu milijardu per porą metų. Motinystės išmokų šuolis buvo toks, kad būtų nepakeliamas, net jei nebūtų krizės“, – įsitikinęs ekonomistas. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad iki 16 proc. BVP išlaidos socialinei sričiai išaugo būtent ikirinkiminiais 2008 metais: „Gal ir gerai, kad socialinė apsauga finansuojama geriau, bet pastarojo meto patirtis rodo, kad tokio augimo nepavežame...“
Kaip vieną šios Vyriausybės klaidų pašnekovas nurodė tai, kad pensijos buvo apkarpytos tik 2009 metų pabaigoje – metais per vėlai, mat per 2009-uosius susiformavo dar didesnė „Sodros“ biudžeto skylė.
Balsavo už išlikimą
Nors valdantieji po sėkmingo balsavimo džiaugėsi pergale, politikos tyrinėtojai pabrėžė, jog kito varianto iš esmės nebuvo.
„Seime opozicijai užtenka proto netrukdyti priimti biudžeto, nes jo nepriėmimas sukeltų daug problemų. Dabartinė opozicija visai nenori eiti į valdžią“, – BNS tvirtino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Dumbliauskas.
Seime opozicijai užtenka proto netrukdyti priimti biudžeto, nes jo nepriėmimas sukeltų daug problemų. Dabartinė opozicija visai nenori eiti į valdžią, – tvirtino V.Dumbliauskas.Anot politologo, premjerui A.Kubiliui reikėtų dėkoti, kad „neša tą naštą“ vadovauti Vyriausybei. „Kas dabar norėtų iš opozicijos eiti į ministro pirmininko postą? Parodykite man tokį. Čia viskas aišku: opozicija žaidžia tai, ką turi žaisti, kiek gali, kritikuoja, trukdo, bando įgnybti, bet biudžetas yra toks dalykas, kur negalima juokauti. Ir opozicija tai supranta“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
„Nemanau, kad biudžeto patvirtinimą galima susieti su parama Vyriausybei. Tai, kad biudžetas yra priimtas, rodo, jog visos politinės jėgos suvokia, kad biudžetas yra ne politinis, bet ekonominis valstybės reikalas. Tačiau tai tikrai nėra parama“, – panašiai „15min“ tvirtino ir kitas TSPMI docentas Lauras Bielinis.
Klaipėdos universiteto docentas Vygantas Vareikis įsitikinęs, kad biudžeto patvirtinimas buvo ne parama Vyriausybei, bet greičiau „savo interesų ir naudos siekis“.
„Seimo nariai žino, kad nepatvirtinus biudžeto gresia Seimo atstatydinimas, o kuris iš jų norėtų išankstinių Seimo rinkimų? Iš dabartinių parlamentarų 35 proc. gal ir patektų vėl į naują Seimą. Likusieji tikrai ne, o kai kurios partijos apskritai išnyktų iš Lietuvos politinio žemėlapio. Taigi, balsuodami už biudžetą, tautos atstovai balsavo už Seimo išlikimą“, – „15min“ sakė V.Vareikis.
Dveji darbo metai
Tą pačią dieną, kai vyko lemtingas balsavimas dėl biudžeto, Vyriausybė šventė savo dvejų metų darbo sukaktį. Paklaustas, ar dabartinis ministrų kabinetas išsilaikys iki kadencijos pabaigos, V.Vareikis tvirtino tuo neabejojantis. „Žinoma. Nebent įvyks ypač didelė krizė, pavyzdžiui, milžiniškas korupcijos skandalas, su kuriuo bus susiję keli Vyriausybės nariai. Išsilaikys dėl tos pačios priežasties: tam tikri Seimo nariai nemąsto kaip tikri politikai, nemąsto apie valstybės interesą. Jiems klausimas yra išlikimas ir savo kailio gelbėjimas. Juk iki kitų Seimo rinkimų liko dar daug laiko. Suskaičiuokite, kiek per šį laikotarpį pinigų gaus Seimo nariai“, – dėstė docentas.
Kalbėdamas apie šios Vyriausybės darbą, R.Rudzkis akcentavo, jog ji daro, ką turėtų daryti, bet pernelyg lėtai.Kalbėdamas apie šios Vyriausybės darbą, R.Rudzkis akcentavo, jog ji daro, ką turėtų daryti, bet pernelyg lėtai. Jis svarstė, galbūt jai trūksta politinės valios arba administracinių gebėjimų įgyvendinti visai neblogas idėjas. „Dabartiniai procesai Lietuvoje rodo, kad mes neturime tiek daug laiko šalies pertvarkai, ir labai gali būti, kad po kelerių metų, kai vertinsime šią Vyriausybę, galbūt konstatuosime, kad tikslai buvo geri, bet laikas reformoms buvo iššvaistytas. Vien emigracijos mastas toks didelis, kad jei tai tęsis dar keletą metų, Lietuva praras konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms, mūsų pačių įmonės pradės bėgti į gretimas šalis“, – vardijo ekonomistas.
Eksperto nuomone, valdžiai reikėtų susikoncetruoti į artimiausius iššūkius, o ne į tai, kas laukia po dešimtmečių. „Vis dėlto dabartiniai valdantieji nepakankamai suvokia Lietuvai kylančių grėsmių artmiausius kelerius metus, kad ir tie patys energetikos projektai, pavyzdžiui, atominės jėgainės projektas. Kuriame planus, kas bus po 10 metų, numatome skirti pakankamai dideles lėšas, nesusivokdami, kad mūsų ateičiai daug svarbesni artimiausi keleri metai, o ne po 10–12 metų“, – kalbėjo R.Rudzkis.
Socialinės rūpybos pertvarka
T.Medaikis gana optimistiškai žiūrėjo į galimybę, kad šiai Vyriausybei per likusį kadencijos laiką gali pavykti sėkmingai įvykdyti vieną iš tikslų – pertvarkyti socialinio draudimo sistemą. „Yra tam tikros baimės, kad tie poslinkiai gali būti ir neprotingi, nes tuoj pradės artėti rinkimai. Mes turime liūdną patirtį iš visų partijų – ne tik socialdemokratai, bet ir konservatoriai smarkiai prisidėjo prie to, kas buvo padaryta 2008 metais prieš rinkimus. Tiesa, kol kas tai gal tik nepagrįstos baimės“, – sakė pašnekovas.
Mes turim liūdną patirtį iš visų partijų – ne tik socialdemokratai, bet ir konservatoriai smarkiai prisidėjo prie to, kas buvo padaryta 2008 metais prieš rinkimus. Tiesa, kol kas tai gal tik nepagrįstos baimės, – sakė T.Medaiskis.Kalbėdamas apie socialinio draudimo sistemos reformą T.Medaiskis akcentavo, kad Lietuvoje nėra aiškių ir skaidrių taisyklių, kaip su šia sistema elgtis, todėl dažnai blaškomasi tarp logiškai nemotyvuotų sprendimų. Be to, pertvarkas stabdo diskusijos dėl detalių, o ne dėl esmės. „Man atrodo, tam tikra prasme trukdo nesupratimas, dėl ko tartis, negalėjimas aiškiai išskirti alternatyvų. Gal čia ir patys specialistai kalti, ne tik politikai, kad mes aiškiai nesuformuluojame alternatyvų, kažkaip nemokame jų išviešinti“, – svarstė ekonomistas.
Tačiau jis sakė nemanąs, kad socialinio draudimo sistemos reforma kritiškai vėluoja. „Nuo reformos pinigų neatsiras, o problema yra pinigai. Jų daugiau nebus, jei pakeisime pensijų skaičiavimo formulę“, – kalbėjo T.Medaiskis.
Teks skolintis daugiau nei 5 mlrd. Lt
Planuojamos 2011 metų nacionalinio biudžeto pajamos su ES ir kita tarptautine parama sieks 26,83 mlrd.Lt. Išlaidos kartu su parama sieks 29,39 mlrd.Lt. Tai maždaug 5 proc. daugiau nei šiemet. Po paskutinio balsavimo dėl nacionalinio biudžeto K.Glaveckas titulavo finansų ministrę Ingridą Šimonytę Jeanne d'Arc. Jai prieš galutinį balsavimą teko keliasdešimt kartų pakartoti, kad Vyriausybė nepritaria įvairioms Seimo narių siūlomoms paskutinėms kitų metų biudžeto korekcijoms. Dauguma jų buvo siūlymai papildomai skirti lėšų įvairių švietimo įstaigų ir kitų viešųjų pastatų remontui.
Vėliau Seimas patvirtino maždaug 2,6 mlrd. Lt deficitą turintį „Sodros“ 2011 metų biudžetą, kurio pajamos turėtų siekti apie 10,94 mlrd. Lt, o išlaidos – 13,58 mlrd. Lt.
Visos viešosios valstybės išlaidos, be ES paramos, 2011 metais sudarys kiek daugiau nei 36 mlrd. Lt. Kad išlygintų skirtumą tarp pajamų ir išlaidų, valstybei teks pasiskolinti 5,6 mlrd. Lt. Tai perpus mažiau nei šiemet. Vyriausybė tikisi, jog pavyks pasiekti, kad konsoliduotas valdžios sektoriaus deficitas 2011 metais siektų 5,8 proc. BVP.
