„Nesupraskime šitų naujausių krašto apsaugos ministro pareiškimų kaip kažkokio strategijos pasikeitimo. Ne, viskas daroma nuosekliai, kaip buvo sutarta Valstybės gynimo taryboje, niekas neatsisako tankų, niekas nesako, kad reikia gyventi be oro gynybos sistemų, visi mes už tai pasisakome“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.
Taip jis kalbėjo pastaruoju metu gynybos ministrui Laurynas Kasčiūnui pasiūlius skaidyti tankų įsigijimą etapais, spartint oro gynybos pajėgumų plėtrą bei persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą, galvoti apie vikšrinių, o ne ratinių kovos mašinų pirkimą.
„Viskas turi būti daroma žingsnis po žingsnio, subalansuotai, o ne pernelyg sukoncentruojant finansinius išteklius į vieną karinės įrangos rūšį. Viskas vyksta kaip suplanuota“, – kalbėjo šalies vadovas.
Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“, Lietuvoje vadinamų „Vilkais“, įsigijimų. Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija taip pat paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.
Jei Lietuva pasirinks pirkti vikšrines kovos mašinas, kol kas nėra aišku, kiek ir kokios jų bus įsigytos.
Šiuos ir kitus siūlomus pokyčius L.Kasčiūnas pristatė, siekiant didesnio gynybos finansavimo ir svarstant būdus, kaip tam surinkti daugiau lėšų.
Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Vyriausybė žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.
