Vis dėlto naujienų portalas „Delfi“ skelbia, kad V.Semeškos pasitraukimas yra susijęs su šalyje kilusiomis diskusijomis dėl Vokietijos brigados dislokavimo.
Jis dalyvavo suburtos dvišalės vokiečių ir lietuvių darbo grupės, skirtos derinti darbus dėl sąjungininkų brigados Lietuvoje, darbus.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Kaip skelbia „Delfi“, po diskusijų Vokietijoje į Lietuvą sugrįžęs viceministras uždarame posėdyje, vykusiame Seime, kuriame dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės, KAM ir parlamento atstovai, užsiminė „dvejojantis, ar G.Nausėdos ir O.Scholzo komunikate tikrai yra žodžiai apie brigadą „in place“ (angl. „vietoje“). Taip pat neva pasvarstė, ar nevertėtų galvoti apie naują, galbūt tikslesnį dokumentą.“
Pagrindinės buvusio viceministro atsakomybės sritys, pasak KAM, buvo krašto apsaugos sistemos biudžeto ir finansinių išteklių valdymo bei įsigijimų politika, krašto apsaugos sistemos įsigijimai, įslaptinti sandoriai, logistika ir infrastruktūra, KAS turto valdymas ir plėtra.
„Per pastaruosius metus Vilius Semeška gerai ir atsakingai kuravo krašto apsaugos finansinius ištekius, ypatingą dėmesį skyrė efektyviam bei racionaliam lėšų naudojimui. Įsigijimų srityje buvo pasiekti pagrindiniai tikslai modernizuojant Lietuvos kariuomenę: susitarta dėl reaktyvinės artilerijos sistemos HIMARS, nepilotuojamų orlaivių „Switchblade“, savaeigių ratinių haubicų „Caesar“, šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV, artilerijos radarų, įvairios kitos technikos bei ginkluotės įsigijimo“, – sako ministras A.Anušauskas.
Ministras taip pat padėkojo V.Semeškai už reikšmingą indėlį kartu su gynybos pramone sprendžiant pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vystymo ir tobulinimo iššūkius, kurie didelių pastangų dėka yra įveikti.
V.Semeškos kuruotoje infrastruktūros srityje yra įgyvendintas Vyriausybės programos ir ministro strateginis darbas – priimti sprendimai ir atlikti parengiamieji darbai naujam kariniam poligonui Lietuvoje įsteigti bei pradėtas Rūdninkų poligono įrengimas. Taip pat sėkmingai užbaigtos derybos ir pradėta trijų karinių miestelių statyba, į modernias patalpas perketa Gynybos resursų bei Infrastruktūros valdymo agentūra. Įsisenėję kariniai infrastruktūros projektai ir objektai pradėti vystyti sparčiau: pastatyti V klasės amunicijos sandėliai, kareivinės, technikos laikymo ir aptarnavimo objektai, stovyklos Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams.
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, V.Semeška aktyviai veikė už piliečių surinktas lėšas įsigyjant, ir perduodant Ukrainai ginkluotę: sėkmingos ir rezultatyvios derybos dėl nepilotuojamo kovinio orlaivio „Bayraktar“ su amunicija, dronų – kamikadzių „Warmate“, kitos Lietuvoje gaminamos įrangos.
„Paprastai šauktinio tarnyba Lietuvos kariuomenėje trunka 9 mėnesius. Aš sąžiningai ir netausodamas savęs tarnavau stiprinant krašto apsaugą dvejus metus. Dėkoju ministrui ir kariuomenės vadovybei už pasitikėjimą“, – sako V.Semeška.
Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turintis V.Semeška prieš tapdamas viceministru ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje frakcijos referentu. Jis turi patirties ir privačiame sektoriuje: yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku.
