Atvykėlių iš Baltarusijos skaičiams pasiekus ligi šiol neregėtas aukštumas susirūpinta, kad turimų pasienio savivaldybių resursų nepakanka.
Gyventojai skundžiasi miškuose sutinkantys „akivaizdžiai ne grybautojus“ ir nerimauja dėl galimo nusikalstamumo padidėjimo.
-
Nufilmuotas irakiečių sulaikymas Vilniaus rajone: trijulė nė nelaukė tamsos
-
A.Anušauskas: vielų užtvara pasienyje bus pradėta statyti šiomis dienomis
-
Ispanijos premjeras: kaip ginklas prieš ES naudojama migracija turi būti pasmerkta
-
Turto bankas siūlo daugiau nei 20 objektų nelegaliems migrantams apgyvendinti
Norėtų rimtesnės apsaugos
Šiuo metu galiojančios taisyklės numato, kad į Lietuvos teritoriją patekę, nelegaliai sieną kirtę asmenys turi būti karantinuojami.
Tai kelia nemažai iššūkių, mat laikinojo apgyvendinimo vietos turi būti saugomos, o savivaldybių atstovų teigimu, pajėgumų tam nepakanka – svarstoma, kad gavus didesnį finansavimą būtų galima samdyti privačias apsaugos įmones.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad pasienio savivaldybėse padėtis kol kas kontroliuojama, tačiau nesiryžta prognozuoti, ar tai tęsis ilgai.
„Mes laikinai apgyvendiname valstybės sieną nelegaliai kirtusius asmenis mokyklose ir darželiuose – tokiuose pastatuose, kurie tikrai nėra apjuosti tvoromis, neturi grotų ant langų.
Kai gyventojai prie tokio pastato, kur gyvena per šimtą migrantų, mato vos vieną ar du policijos ekipažus, natūralu, kad jiems kyla klausimų. Žmonės klausia, kas būtų, jei jie visi vienu metu atsidarytų langus ir pasileistų bėgti? Niekas juk jų nesugaudytų.
Viskas yra gerai, kol gerai, bet saugumas turi būti užtikrinamas“, – sako M.Sinkevičius.
M.Sinkevičius svarsto, kad sprendžiant kilusią krizę ir siekiant užtikrinti gyventojų saugumą būtų galima pasitelkti privačias saugos tarnybas.
Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako, kad pasienio gyventojai nuolat pastebi miškuose galimai nelegalius migrantus ir apie tai informuoja policijos pareigūnus, savivaldybę.
„Girdint šiuos liudijimus ir pasakojimus tikrai darosi neramu ir poreikis stiprinti apsaugą, pasitelkti daugiau policijos pareigūnų yra akivaizdus“, – vertina Lazdijų merė.
A.Miškinienė patikslina, kad šiuo metu Kapčiamiestyje apgyvendintus migrantus nuolat saugo du policijos pareigūnų ir vienas Valstybės sienos apsaugos darbuotojų ekipažai.
„Iki šiol incidentų neturėjome, tačiau žmonės jaudinasi ir nerimauja. Aš tikrai suprantu jų nuogąstavimus“, – sako Lazdijų rajono merė.
Sieks pasitelkti kariuomenę
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad situacijai kontroliuoti reikėtų pasitelkti daugiau pajėgumų.
„Be jokios abejonės, turi būti pasitelkti visi resursai. Tai, pirmiausia, Vidaus reikalų ministerijos resursai – policija, Viešojo saugumo tarnyba, kitos tarnybos.
Ypač kai kalbame apie tų objektų, kur jie gyvena, kad ir laikinai, apsaugą, ten galėtų būti pasitelkiama kariuomenė“, – tvirtina L.Kasčiūnas.
„Turime Vakarų Europos patirtį, ji nėra įkvepianti, bet nė neabejoju, kad esame pajėgūs suvaldyti visas rizikas. Migrantai yra uždaromi į tam tikras vietas savivaldybėse, kol kas laikinai – karantinavimui.
Tačiau ir toliau turime daryti viską, kad būtų apribotas jų judėjimas. Labai svarbu, kokią žinutę siunčiame – kad taip lengvai į Vakarų Europą jie neišvažiuos.
Mes nenorime, kad čia atsirastų naujas tranzito kelias“, – sako NSGK pirmininkas.
VRM strateginės komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme nurodoma, kad šiuo metu pasitelktos papildomos Lietuvos policijos pajėgos, jog būtų užtikrintas pasienio savivaldybių gyventojų saugumas.
„Taip pat pasieniečiai sulaiko didžiąją dalį neteisėtų migrantų ir juos apgyvendina tam skirtose patalpose, uždarose teritorijose.
Pasienyje su Baltarusija kartu su pasienio pareigūnais dirba šauliai, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, FRONTEX pareigūnai, pasitelkiamos ir kitos institucijos.
Kartu su pareigūnais patruliavimą vykdys ir kariuomenės daliniai, taip pat karščiausiuose pasienio ruožuose ketinama įrengti fizinį barjerą“, – rašoma VRM pateiktame komentare.
